Leonas XIV I advento sekmadienio Mišiose ragino Turkijos katalikų bendruomenę stiprinti ir plėsti vienybės ryšius katalikų Bažnyčioje, su kitomis krikščioniškomis konfesijomis ir kitas religijas išpažįstančiais žmonėmis. Popiežius kalbėjo Mišiose, kurias su Turkijos vyskupais ir kunigais aukojo šeštadienio, lapkričio 29-osios, pavakare „Volkswagen arenoje“ Stambule.
Popiežius ragino Turkijos katalikus sekti šventųjų pavyzdžiu. Aukščiausio iš visų kalnų (žr. Iz 2) įvaizdis pirmame skaitinyje primena, kad Dievo veiksmų mūsų gyvenime vaisiai yra dovana ne tik mums, bet visiems. Mes esame kviečiami atnaujinti savo tikėjimo liudijimo jėgą.
Pasak šv. Jono Auksaburnio, šventumo žavesys yra ženklas, iškalbesnis už daugelį stebuklų: „stebuklas įvyksta ir praeina, o krikščioniškasis gyvenimas lieka ir nuolat kuria“ (Šv. Mato Evangelijos komentaras 43, 5).
„Mieli draugai, tęsė Leonas XIV, jei tikrai norime padėti žmonėms, kuriuos sutinkame, būkime budrūs ugdydami savo tikėjimą malda ir sakramentais, nuosekliai vykdomais meilės darbais, „nusimesdami tamsos darbus ir apsiginkluoti šviesos ginklais“ (žr. Rom 13).
„Viešpats, kurio laukiame ateinančio šlovėje laikų pabaigoje, ateina kasdien ir beldžiasi į mūsų duris. Laukime jo, nuoširdžiai įsipareigoję gyventi gerumu, pagal daugelio šventųjų – vyrų ir moterų – pavyzdį“.
Popiežius, be to, kalbėjo apie taikos įsiviešpatavimo svarbą. Klausdamas, kaip mums prisidėti prie taikos kūrimo pastangų, Leonas prisiminė savo kelionės logotipe pavaizduotą tiltą, per Bosforo sąsiaurį sujungiantį du žemynus atkreipdamas dėmesį, kad yra trys tokie tiltai per sąsiaurį.
„Tai trys milžiniškos bendravimo, apsikeitimo ir susitikimo struktūros, kurių dydis daro įspūdį, tačiau šie tiltai tokie maži ir trapūs palyginus su didžiulėmis teritorijomis, kurias sujungia“.
Keliaujame tarsi ant sujungiančio žemę ir Dangų tilto, kurį Viešpats mums pastatė.
Trys tiltai, pasak Leono, primena svarbą kurti vienybę trimis lygmenimis: visų apeigų katalikų bendruomenėse, ekumeniniuose ryšiuose su kitų krikščioniškų konfesijų tikinčiaisiais ir susitikimuose su kitų religijų išpažinėjais. Rūpintis šiais ryšiais, juos stiprinti ir plėsti visais įmanomais būdais yra pašaukimo būti „miestu, pastatytu ant kalno“ (žr. Mt 5) dalis.
Pirmas vienybės ryšys: Katalikų Bažnyčioje
Bažnyčios vienybė, dalijimasis skirtingumais liudija katalikybę, kuri vienija. Vienybė yra Dievo dovana. Ji stipri ir neįveikiama. Tuo pat metu vienybės kūrimas pavestas mums ir priklauso nuo mūsų pastangų. Todėl ją, kaip tiltus virš Bosforo, reikia prižiūrėti, skirti dėmesį ir remontuoti, kad pamatai liktų tvirti, nesilpnėtų dėl laiko ir įvykių.
Antras vienybės ryšys: ekumeniniai santykiai
Mūsų Išganytojas Jėzus išgelbėja ne tik Katalikų Bažnyčios tikinčiuosius, bet visus kitų krikščioniškų Bažnyčių brolius ir seseris. Todėl kai prašome, popiežiaus Jono XXIII žodžiais, „kad būtų įgyvendintas didysis vienybės slėpinys, kurio Jėzus Kristus karštai meldė Dangiškojo Tėvo savo aukos išvakarėse“ (Vatikano II susirinkimo atidarymo kalba 1962 m. spalio 11 d.), šiandien atnaujiname savo „taip!“ vienybei, „kad visi būtų viena“ (žr. Jn 17).
Trečias vienybės ryšys: su ne krikščioniškų bendruomenių žmonėmis
Pasak Vatikano II Susirinkimo deklaracijos Nostra Aetate (5), žmonių nusistatymas Dievo Tėvo ir kitų vyrų ir moterų atžvilgiu yra taip tampriai sujungtas, jog Šventasis Raštas sako, kad „kas nemyli, tas nepažino Dievo“ (žr. 1 Jn 4).
„Todėl norime eiti kartu vertindami tai, kad mus vienija, griaudami išankstinio nusistatymo ir nepasitikėjimo sienas, skatindami tarpusavio pažinimą ir pagarbą, kad visiems duotume stiprią vilties žinią ir kvietimą tapti taikdariais“ (žr. Mt 5), – sakė homilijoje popiežius Leonas kviesdamas šias vertybes Advento laikotarpiu paversti įsipareigojimu savo asmeninime ir bendruomeniniame gyvenime.
„Keliaujame tarsi ant sujungiančio žemę ir Dangų tilto, kurį Viešpats mums pastatė. Visada kreipkime žvilgsnius į abu krantus taip, kad visa širdimi mylėtume Dievą, savo brolius ir seseris, kad keliaudami kartu vieną dieną atsidurtume visi Tėvo namuose“
