Trečiadienio bendrosios audiencijos dalyviams skaitytoje katechezėje apie apaštališko uolumo pavyzdžius popiežius priminė pirmąjį korėjietį kunigą kankinį šv. Andriejų Kimą Tegoną. Jo gyvenimas yra iškalbingas uolumo skelbiant Evangeliją pavyzdys, sakė Pranciškus.
Prieš du šimtmečius Korėjoje vyko labai žiaurūs krikščionių persekiojimai. Tikėti Jėzų Kristų to meto Korėjoje reiškė būti pasirengusiam paaukoti gyvybę. Nors krikščionims netrūko drąsos, tačiau jie turėjo imtis ir tam tikrų atsargumo priemonių, kad galėtų vykdyti savo misiją – skelbti Kristų ir didinti jo mokinių bendruomenę.
Visų pirma reikėjo pasirūpinti, kad susitikimai su nepažįstamais žmonėmis nesibaigtų suėmimu. Dėl to krikščionys turėdavo iš anksto suderintus atpažinimo ženklus. Užmegzdamas pokalbį su asmeniškai nepažįstamu žmogumi Andriejus Kimas pusbalsiu paklausdavo: „Ar esi Jėzaus mokinys?“ Pasak Pranciškaus, čia ir glūdi krikščioniškosios tapatybės esmė. Krikščionis – tai tas, kuris yra Jėzaus mokinys.
Iš tiesų, kalbėjo popiežius, būti Viešpaties mokiniu reiškia sekti paskui jį, eiti jo keliu, visą gyvenimą atiduoti dėl Evangelijos. Krikščionis iš prigimties yra misionierius ir liudytojas. Kai žmogus stengiasi gyventi pagal Evangeliją, jis neužsisklendžia savyje, bet liudija tikėjimą. Net jei supantis kontekstas nėra palankus, apaštališkuoju uolumu degantis krikščionis nesitraukia atgal. Tokio uolumo pavyzdį mums davė šv. Andriejus Kimas ir kiti Korėjos tikintieji. Jie įrodė, kad persekiojimų sąlygomis duotas Evangelijos liudijimas subrandina daug tikėjimo vaisių.
Šv. Andriejus ir kiti Korėjos kankiniai moko, kad net ir labai sudėtingose situacijose, kai atrodo, kad nėra vietos Evangelijos žiniai, mes neturime pasiduoti ir negalime atsisakyti to, kas mūsų krikščioniškame gyvenime yra svarbiausia – skelbti ir liudyti. Tai yra mūsų kelias.
Popiežius sakė, kad, žinoma, kiekvienam iš mūsų gali kilti klausimas: „Kaipgi aš galiu evangelizuoti?“. Atsakymas – žvelgti į didžiuosius misionierius ir sekti jų pavyzdžiu savo mažosiose gyvenimo situacijose: šeimoje, su draugais kalbėti apie Jėzų, kalbėti apie Jėzų ir evangelizuoti džiaugsmo kupina širdimi. Tai daryti mus skatina Šventoji Dvasia. „Pasirenkime priimti Šventąją Dvasią per artėjančias Sekmines ir prašykime ją tos malonės, apaštališkos drąsos malonės, malonės evangelizuoti, visada skelbti Jėzaus žinią.“
