Popiežius Pranciškus susitiko su vaikais iš Corviale (Romos rajonas Italijoje, aut. past.) esančios Šv. Kryžiaus Pauliaus bažnyčios parapijos. Susitikimo metu dalyviai neabejotinai buvo sujaudinti Šventojo Tėvo, ir berniuko, neseniai netekusio savo tėvo, pokalbio. Bet apie viską iš pradžių.
Vienas iš vaikų susitikimo metu atrodė sutrikęs ir bijojo užduoti popiežiui savo norimą klausimą, tačiau netrukus daugelis suprato, kad taip atsitiko todėl, kad į jo klausimą buvo labai sunku atsakyti.
Pirmiausia, matydamas, kad berniukui nedrąsu užduoti savo klausimo, popiežius liepė jam pašnibždėti jį į ausį. Po kelių akimirkų pokalbio su vaiku popiežius Pranciškus paklausė jo, ar gali atskleisti savo klausimą visiems. Berniukas sutiko. Tarp jų vyko toks pokalbis:
– Ateik, ateik.
– Aš negaliu to padaryti.
– Ateik pas mane, Emanueli. Ateik ir pasakyk man į ausį. Pasakyk man į ausį. Jei tik galėtume verkti kaip Emanuelis, kai mums skauda širdį. Jis verkia dėl savo mirusio tėvo, ir turėjo drąsos tai daryti prieš mus, nes jo širdyje yra meilė tėvui.
– Mano tėvas mirė visai neseniai. Jis buvo ateistas, bet pakrikštijo keturis savo vaikus. Jis buvo geras žmogus. Ar tėtis yra danguje?
Malonu, kad sūnus taip sako apie savo tėvą, kad jis buvo geras. Jei tas žmogus sugebėjo taip užauginti savo vaikus, vadinasi, jis buvo geras žmogus. Dievas didžiuojasi tavo tėvu.
– Ar manote, kad Dievas galėtų palikti tokį žmogų toli nuo savęs? Ar taip manote? Garsiau, drąsiau.
– Ne!
– Ar Dievas palieka savo vaikus?
– Ne!
– Ar Dievas apleidžia savo vaikus, kai jie yra geri?
– Ne!
– Emanueli, štai čia yra atsakymas. Dievas tikrai didžiavosi tavo tėvu, nes kai esi tikintis, lengviau pakrikštyti savo vaikus, negu juos pakrikštyti, kai esi netikintis. Tikrai Dievui tai labai patinka. Pasikalbėkite su savo tėvu, melskitės už jį. Ačiū Emanueliui už drąsą.
