Popiežius Pranciškus tikisi numirti Romoje, vis dar būdamas katalikų popiežiumi, ir neketina savo paskutiniųjų dienų praleisti gimtojoje Argentinoje, teigiama neseniai pasirodžiusioje knygoje „Popiežių sveikata“ (The Health of Popes).
Naujosios knygos ištraukas šeštadienį paskelbė argentiniečių laikraštis „La Nacion“.
Paklaustas, kokias mato savo paskutines dienas, 84 metų Pranciškus atsakė: „Aš būsiu popiežius, arba aktyvus, arba emeritas, ir būsiu Romoje. Negrįšiu į Argentiną“.
Pastaraisiais metais Pranciškui dėl skausmingos problemos – sėdmeninio nervo uždegimo – teko atšaukti dalyvavimą kai kuriuose renginiuose. Tačiau nežinoma, ar pontifikas turi kitų rimtų sveikatos problemų, nes Vatikanas visuomet slepia informaciją apie popiežių sveikatą.
Naujojoje knygoje pažymima, jog „tai yra pirmas kartas, kai koks nors popiežius yra kalbėjęs apie savo sveikatą taip atvirai, kaip tai padarė Pranciškus“.
Buenos Airių arkivyskupu anksčiau buvęs pontifikas sako nesiilgintis gimtosios Argentinos, kurioje jis gimė emigrantų iš Italijos šeimoje ir buvo pavadintas Jorge Mario Bergoglio (Chorche Marijumi Bergoljo).
„Ne, aš nesiilgiu jos. Aš gyvenau ten 76 metus. Mane labiausiai skaudina jos problemos“, – sakė popiežius, turėdamas omeny Pietų Amerikos valstybę krečiančią ekonominę krizę.
Pontifikas taip pat papasakojo, kad kreipėsi pagalbos dėl nerimo praeityje, kai karinės diktatūros laikais jam teko padėti žmonėms išvykti iš šalies, kad būtų išsaugota jų gyvybė.
„Įsivaizduokite, ką teko patirti automobilyje slepiant žmogų, uždengtą tik antklode, ir pravažiuoti tris karinius patikros punktus… Įtampa buvo didžiulė. Man teko kreiptis pagalbos, kaip susidoroti su situacijomis, nes nežinojau, kaip susidoroti“, – sakė pontifikas.
Paklaustas, ar kreipėsi į psichologą, popiežius atsakė: „Ne, ji buvo psichiatrė. Ir per tuos šešis mėnesius ji padėjo man rasti būdą susidoroti su tos eros baimėmis“.
Popiežius Pranciškus yra paskiepytas nuo COVID-19. Pontifikas rizikos grupei yra priskirtas ne tik dėl savo garbaus amžiaus, bet ir dėl to, kad 1957 metais, kai jam buvo 21, sirgo ūmiu pleuritu, o vėliau jam buvo pašalinta dalis dešiniojo plaučio.
