„Sveikinu jus žodžiais, kuriais šv. Pranciškus kreipdavosi į sutiktuosius kelyje, – „Viešpaties taika jums!“ Džiaugiuosi galėdamas su jumis susitikti generalinės kapitulos proga. Šiame kontekste norėčiau priminti keletą jūsų pašaukimui ir misijai būdingų elementų“, – pirmadienio audiencijoje Pasauliečių pranciškonų ordino (OFS) delegacijai sakė popiežius Pranciškus.
Audiencijos dalyviai šiomis dienomis dalyvauja savo ordino generalinėje kapituloje, kurioje sprendžiami svarbiausi klausimai, šešeriems metams renkama nauja ordino taryba ir ordino vyresnysis. Ši kapitula turėjo būti sušaukta 2020 – aisiais metais, tačiau dėl pandemijos ją teko metams atidėti. Pasauliečių pranciškonų ordino komunikate nurodoma, kad dabartiniame suvažiavime dalyvauja 57 tikrieji kapitulos nariai, taip pat apie 40 stebėtojų ir apie 20 brolių pagalbininkų. Kapitulos nariai ne vien apžvelgs per praėjusius 6–7 metus nueitą kelią, bet ir nustatys kryptį ateinantiems šešeriems metams, 2021–2027 – ųjų metų laikotarpiui.
kiekvieno ordino nario pašaukimas – tai pašaukimas į visuotinį šventumą.
Pasauliečių pranciškonų ordinas yra pranciškoniškosios šeimos dalis. Savo kreipimesi į Pasauliečių pranciškonų ordino, kuris veikia ir Lietuvoje, generalinės kapitulos dalyvius popiežius Pranciškus kalbėjo apie tai, kas yra kiekvieno šio ordino nario pašaukimo šerdis: tai pašaukimas į visuotinį šventumą, šv. Pranciškaus Asyžiečio pėdomis, praktikuojant atgailą ir atsivertimą.
Popiežius priminė žinomą Asyžiaus Neturtėlio „Testamento“ ištrauką, pasakojančią apie jo atsivertimo kelią: „Man, broliui Pranciškui, Viešpats taip leido pradėti atgailos gyvenimą: kai dar buvau nuodėmėse, raupsuotųjų vaizdas man atrodė labai nemalonus. Ir Viešpats nuvedė mane tarp jų ir rodžiau jiems gailestingumą. Kai grįždavau nuo jų, tai, kas man atrodė kartu, tapo sielos ir kūno saldybe; ir paskiau, ilgiau nelaukdamas, palikau pasaulį.“
Anot Šventojo Tėvo, Dievas pirmas imasi iniciatyvos, kviečia į atsivertimo kelią ir nuveda atgailautoją ten, kur jis pats niekada nenorėtų atsidurti. Šv. Pranciškaus Asyžiečio atveju – tarp raupsuotųjų. Atgailautojas atsiliepia į Dievo kvietimą sutikdamas tapti brolių tarnu, parodyti gailestingumą. Rezultatas yra laimė: kas atrodė kartu, tapo sielos ir kūno saldybe.
pasninkas, išmalda, apsimarinimas – tai apsisprendimo atverti širdį Dievui pasekmės.
„Brangūs broliai ir seserys, raginu jus tai realizuoti savo gyvenime ir savo misijoje. Ir, meldžiu, nepainiokime atgailavimo su atgailos darbais! Pastarieji – pasninkas, išmalda, apsimarinimas – yra apsisprendimo atverti širdį Dievui pasekmės. Atverti širdį Dievui! Atverti širdį Kristui, gyvenant tarp kitų paprastų žmonių, šv. Pranciškaus stiliumi. Kad ir jūs galėtumėte tapti tokiu „Kristaus veidrodžiu“, koks buvo Pranciškus“, – linkėjo popiežius Pasauliečių pranciškonų, dar vadinamo Trečiuoju ordinu, nariams.
Jis pridūrė, kad jų charizma yra gyventi laikantis „mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus šventosios Evangelijos“ taip, kaip parodė šv. Pranciškus Asyžietis. „Su tokia pranciškoniška ir pasaulietine tapatybe esate išeinančios Bažnyčios dalis“, – sakė popiežius. – „Jūsų mėgstamiausia vieta – būti tarp žmonių.“
„Drąsinu ir jus eiti į šiandienos egzistencines periferijas, kad ir ten nuskambėtų Evangelijos žodis. Niekada nepamirškite vargšų, kurie yra Kristaus kūnas“, – kalbėjo Pranciškus, primindamas šv. Elžbietos Vengrės, Pasauliečių pranciškonų ordino globėjos, pavyzdį.
„Kaip vakarykštės atgailautojų brolijos išsiskyrė ligoninių, slaugos namų, valgyklų vargšams steigimu ir kitais konkrečiais socialinės artimo meilės darbais, taip ir jus šiandien Dvasia siunčia rodyti tokią pat meilę su kūrybingumu, kurio reikia susidūrus su naujomis skurdo formomis.“
