Trečiadienio rytą Šv. Petro aikštėje vykusioje bendrojoje audiencijoje dalyvavusiems piligrimams ir turistams popiežius Pranciškus tęsė prieš kelis mėnesius pradėtą katechezių ciklą apie sentavę. Šį kartą jis komentavo evangelistų minimą šv. Petro uošvės pagydymą.
„Jėzus su Jokūbu ir Jonu iškart nuėjo į Simono ir Andriejaus namus. Simono uošvė gulėjo karščiuodama, ir jie tuojau apie tai jam pasakė. Jis priėjęs pakėlė ją už rankos; karštis paliovė, ir ji galėjo jiems patarnauti“ (Mk 1, 29–31).
Vyresnio amžiaus žmones liga slegia kitaip negu jaunus, sakė popiežius. Liga senam žmogui – tai tarsi stiprus smūgis, kuris ištinka ir taip sunkiu metu, sutrumpina jam likusį gyventi laiką. Susirgęs, senas žmogus ima abejoti, ar pasveiks. „Ar šis nėra paskutinis kartas, kai sergu?“ Popiežius paminėjo tai, į ką savo laiku buvo atkreipęs dėmesį italų rašytojas Italo Calvino, – kad, deja, labai dažnai senatvę lydi kartėlis, matome senus žmones, kurie labiau kenčia dėl praeities dalykų praradimo nei džiaugiasi naujais.
Pasakojimas apie Simono uošvės pagydymą, sakė popiežius, prasklaido pesimizmą ir mus moko kelių svarbių dalykų. Visų pirma popiežius prašė atkreipti dėmesį į tai, kad Jėzus ne vienas aplanko sergančią pagyvenusią moterį, bet eina pas ją kartu su savo mokiniais. Krikščionių bendruomenė turi rūpintis pagyvenusiais žmonėmis: ne tik artimiausi giminaičiai ir draugai, bet ir bendruomenė. Pagyvenusius žmones turime lankyti visi ir dažnai.
Krikščionių bendruomenė turi rūpintis pagyvenusiais žmonėmis: ne tik artimiausi giminaičiai ir draugai, bet ir bendruomenė.
Jėzus, pamatęs sergančią pagyvenusią moterį, paima ją už rankos ir išgydo. Šiuo švelniu gestu Jėzus duoda kitą svarbų pamokymą: išganymas skelbiamas arba, tiksliau sakant, perduodamas rodant dėmesį kenčiančiam žmogui ligoniui. Į patirtą gerumą moteris atsako sustiprintu tikėjimu ir dėkingumu už Dievo, kuris pasilenkė prie jos, švelnumą.
Dar vieną pamokymą mums duoda Jėzaus pagydyta moteris: ji atsistojo ir jiems patarnavo. Pagyvenę žmogus yra ir turi būti naudingas bendruomenei. Pagyvenę žmonės turi jaustis atsakingi už bendruomenę, neturi trauktis į nuošalę. Viešpats jų neatmeta, bet priešingai – suteikia jiems jėgų tarnauti. Vyresnio amžiaus žmonių dėkingumas už iš Dievo gautas dovanas, kaip mus moko Petro uošvė, sugrąžina bendruomenei buvimo kartu džiaugsmą.
Popiežius taip pat atkreipė dėmesį į nepaprastą Jėzaus švelnumą. Jis paėmė moterį už rankos, prie jos pasilenkė. Šie gestai byloja apie ypatingą jautrumą silpniems ir sergantiems žmonėms, kurio Dievo Sūnus neabejotinai išmoko iš savo Motinos.
„Pasirūpinkime, kad seni žmonės, seneliai ir močiutės būtų arti vaikų, jaunų žmonių, kad galėtų perduoti jiems gyvenimo atmintį, gyvenimo patirtį, gyvenimo išmintį. Kuo stipresni bus jaunų ir senų žmonių ryšiai, tuo daugiau bus vilties dėl mūsų visuomenės ateities“, – sakė popiežius.
