Pirmojo advento sekmadienio Evangelijoje girdime pažadą: „Ateis jūsų Viešpats“ (Mt 24, 42). Tai yra mūsų vilties pagrindas, sakė popiežius Pranciškus sekmadienio vidudienį prieš „Viešpaties angelo“ maldą.
Popiežius kalbėjo, kad apmąstydami šio sekmadienio Evangeliją turime sau kelti du klausimus: kaip Viešpats ateina? Ir kaip mes jį atpažįstame ir priimame?
Kaip Viešpats ateina? Daug kartų esame girdėję, kad Viešpats keliauja kartu su mumis, kad jis mus nuolat lydi ir mums kalba. Tačiau, kadangi dėl daugybės dalykų esame išsiblaškę, dažnai ši tiesa mums lieka tik teorinė. O gal įsivaizduojame, kad Viešpaties atėjimas turi būti įspūdingas, lydimas nuostabių ženklų?
Tačiau Jėzus mums sako, kad tai įvyks kaip „Nojaus dienomis“ (Mt 24, 37). Ką žmonės darė Nojaus dienomis? Gyveno įprastą gyvenimą: „valgė, gėrė, vedė ir tekėjo“ (Mt 24, 38).
Atminkime, sakė popiežius, Dievas yra su mumis įprastose mūsų gyvenimo situacijose. Jis ateina ne per nepaprastus įvykius, bet per kasdienius dalykus. Mūsų kasdieniame darbe, susitikime su žmogumi, kuriam reikia pagalbos, net pilkose ir monotoniškose mūsų gyvenimo dienose Viešpats yra su mumis, kalba su mumis ir įkvepia mūsų darbus.
Atminkime, sakė popiežius, Dievas yra su mumis įprastose mūsų gyvenimo situacijose.
Tačiau yra ir kitas klausimas: kaip atpažinti ir priimti Viešpatį? Turime būti budrūs. Jėzus mus įspėja apie gresiantį pavojų nepastebėti jo atėjimo, būti nepasirengusiems jo apsilankymui. Popiežius priminė šv. Augustino žodžius: „Bijau, kad Viešpats nepraeitų“, t. y. bijau, kad jis praeis, o aš jo neatpažinsiu. Šios dienos Evangelijoje girdėjome, kad Nojaus dienomis žmonės valgė, gėrė ir nepastebėjo besiartinant tvaną.
Jėzus sako, kad jam atėjus „du bus kartu lauke, ir vienas bus paimtas, o kitas paliktas“ (Mt 24, 40 eil.). Ką tai reiškia? Koks skirtumas yra tarp tų dviejų žmonių? Tiesiog vienas iš jų buvo budrus ir sugebėjo pastebėti Dievo buvimą kasdienybėje, o kitas buvo išsiblaškęs ir nieko nepastebėjo, sakė popiežius.
„Broliai ir seserys, šiuo advento laikotarpiu ištrūkime iš letargo ir pabuskime iš snaudulio! Klauskime savęs: ar aš suvokiu, kuo gyvenu, ar esu budrus? Ar stengiuosi atpažinti Dievo buvimą kasdieniame gyvenime? O gal esu išsiblaškęs ir pasinėręs į savo rūpesčius? Jei šiandien nebūsime pasirengę susitikti su Viešpačiu, nebūsime pasirengę ir tada, kai jis ateis laikų pabaigoje. Todėl būkime budrūs!“, – kalbėjo popiežius ir sekmadienio vidudienio katechezę baigė malda, kad mus savo užtarimu nuolat lydėtų Švenčiausioji Mergelė, Laukimo Moteris, kuri sugebėjo atpažinti Dievo atėjimą ir jį priėmė.
