Jauna Nazareto mergaitė, ką tik išklausiusi angelo jai paskelbtą nepaprastą žinią, nepasilieka namuose, bet iškeliauja pas savo giminaitę Elzbietą. Šią Švč. M. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų iškilmės Evangelijos sceną popiežius Pranciškus apmąstė kartu su romiečiai ir piligrimais ketvirtadienio vidudienį susirinkusiais į Šv. Petro aikštę.
Pranciškus visų pirma atkreipė savo klausytojų dėmesį į evangelisto pabrėžtą detalę: Marija „skubiai iškeliavo“ (Lk 1, 39). Tai reiškia, kad Marija nelaiko iš angelo gautos žinios tik jai skirta privilegija, bet palieka namus ir iškeliauja, skuba norėdama apie savo džiaugsmą paskelbti kitiems. Ši pirmoji kelionė, sakė Pranciškus, iš tikrųjų yra viso jos gyvenimo metafora, nes nuo tos akimirkos Marija visada keliaus paskui Jėzų kaip Dievo Karalystės mokinė. Jos žemiškoji kelionė galiausiai baigiasi paėmimu į dangų, kur ji kartu su savo Sūnumi amžinai džiaugiasi amžinojo gyvenimo laime.
„Broliai ir seserys, neturime įsivaizduoti Marijos „kaip nejudrios vaškinės statulos“, bet joje matome „seserį… su nudėvėtais sandalais… ir su dideliu nuovargiu veide“, – sakė popiežius, cituodamas italų rašytoją Carlo Carretto. – Mergelė Marija keliavo paskui Viešpatį, ji ėjo susitikti su broliais bei seserimis, o savo kelionę užbaigė dangaus šlovėje. Šitaip Švenčiausioji Mergelė yra toji, kuri eina pirma mūsų, primindama mums visiems, kad ir mūsų gyvenimas yra kelionė, nuolatinė kelionė link galutinio susitikimo horizonto.“
„Melskime Dievo Motiną, kad ji padėtų mums šioje kelionėje į susitikimą su Viešpačiu“, – baigė popiežius trumpą kalbą prieš „Viešpaties Angelo“ maldą.
