Šiandien Evangelijoje matome Kristų tarp Mozės ir Elijo – Žodį, tapusį žmogumi, matome tarp Įstatymo ir Pranašystės. Jis įvykdys Dievo duotą žodį, kalbėjo Leonas XIV, komentuodamas Kristaus atsimainymo sceną, apie kurią kalba Antrojo gavėnios sekmadienio liturgija.
Kreipdamasis į „Viešpaties angelo“ maldos proga sekmadienio vidudienį Šv. Petro aikštėje susirinkusius romiečius ir piligrimus popiežius atkreipė dėmesį, kad kaip krikšto dieną prie Jordano, taip ir šį kartą ant Taboro kalno girdime Tėvo balsą, kuris skelbia: „Šis yra mano mylimasis Sūnus.“ Žiūrėdami į Jėzų, kurio veidas „sužibo kaip saulė“ ir kurio drabužiai „tapo balti kaip šviesa“, mokiniai žavisi Dievo žmogiškuoju spindesiu. Petras, Jokūbas ir Jonas kontempliuoja nuolankią šlovę, kuri apsireiškia ne kaip reginys miniai, bet kaip iškilmingas slėpinys.
Atsimainymas – tai nuoroda į Velykas, į mirties ir prisikėlimo įvykį, į tamsą ir naują šviesą, kurią Kristus suteikia visiems smurto iškankintiems kūnams, visiems kančios nukryžiuotiems ir vargo nukamuotiems kūnams. Iš tiesų, nors blogis žmonių kūnus paverčia mainų preke ar anonimiška mase, šiuose kūnuose spindi Dievo šlovė. Išganytojas perkeičia istorijos žaizdas, apšviečia mūsų protus ir širdis, sakė popiežius ir klausė: ar mes esame tuo sužavėti? Ar Dievo veido regėjimas mums kelia nuostabą ir žadina meilę?
Į ateizmo neviltį Tėvas atsako Sūnaus Gelbėtojo dovana, tęsė Leonas XIV. Iš agnostinės vienatvės Šventoji Dvasia mus išvaduoja, pasiūlydama amžino gyvenimo ir malonės bendrystę. Mūsų silpnas tikėjimas išgirsta žinią apie mūsų laukiantį Prisikėlimą. Visa tai mokiniai matė spindinčiame Kristuje, tačiau tam suprasti prireikė laiko. Ir mums reikia tylos laiko, kad išgirstume mums kalbantį Žodį, reikia atsivertimo laiko, kad galėtume mėgautis Viešpaties draugija.
Būtent tai mes išgyvename per gavėnią, sakė popiežius ir paragino melsti Mergelę Mariją, maldos Mokytoją ir Aušros Žvaigždę, lydėti mus tikėjimo kelyje.
Popiežius Leonas XIV ragina nutraukti smurtą Artimuosiuose Rytuose
Sekmadienį po vidudienio maldos popiežius išreiškė savo susirūpinimą dėl JAV ir Izraelio puolimo prieš Iraną ir pavojaus, kad karo veiksmai gali išplisti ir į kitas Artimųjų Rytų šalis. Konflikto šalis popiežius prašė nutraukti karo veiksmus ir grįžti prie diplomatijos, o visus tikinčiuosius paragino melstis už taiką.
„Su dideliu susirūpinimu stebiu tai, kas šiuo dramatišku metu vyksta Artimuosiuose Rytuose ir Irane, – sakė Leonas XIV. – Stabilumo ir taikos neįmanoma pasiekti grasinimais ir ginklais, kurie sėja sunaikinimą, skausmą ir mirtį. Stabilumą ir taiką įmanoma pasiekti tik protingu, nuoširdžiu ir atsakingu dialogu. Matydamas didžiulės tragedijos pavojų, nuoširdžiai kreipiuosi į konflikto šalis, ragindamas prisiimti moralinę atsakomybę ir sustabdyti smurtą, kol neatsivėrė nesuvaldoma praraja. Būtina sugrįžti prie diplomatijos priemonių ir siekti tautų, trokštančių taikaus ir teisingumu pagrįsto sambūvio, gerovės“, – pabrėžė popiežius ir, kreipdamasis į visus tikinčiuosius, prašė melstis už taiką.
Sekmadienį popiežius paminėjo ir karą kitame fronte. „Šiomis dienomis gauname nerimą keliančių žinių apie susirėmimus tarp Pakistano ir Afganistano. Kreipiuosi su prašymu skubiai grįžti prie dialogo, – sakė Leonas XIV. – Melskimės, kad visuose pasaulio konfliktuose nugalėtų santaika. Tik taika, kuri yra Dievo dovana, gali išgydyti tautų žaizdas.“
Popiežius taip pat sakė esąs artimas Brazilijos Minas Žerais valstijos gyventojams, kurie nukentėjo nuo smarkių potvynių. „Meldžiuosi už aukas, už šeimas, kurios neteko namų, ir už visus, kurie dalyvauja gelbėjimo operacijose.“
Galiausiai, sveikindamas įvairias vidudienio maldos susitikime Šv. Petro aikštėje dalyvavusias grupes, popiežius atskirai paminėjo Romoje gyvenančius kamerūniečius ir kartu su jais buvusį Kamerūno vyskupų konferencijos pirmininką. „Jei Dievas duos, balandžio mėnesį turėsiu džiaugsmą aplankyti Kamerūną“, – priminė popiežius apie numatytą savo kelionę į tą Afrikos šalį.
