Popiežius Pranciškus sekmadienį Mongolijoje, kur lankosi siekdamas sumažinti įtampą tarp Vatikano ir Pekino, paprašė Kinijos katalikų būti gerais krikščionimis ir piliečiais.
Sekmadienio popietę, 16 val. Ulan Batoro laiku (11 val. Lietuvos laiku) prasidėjo Mišios, kurioms popiežius Pranciškus vadovavo Ulan Batoro ledo rutulio arenoje. Prieš porą metų atidaryta arena talpina daugiau kaip du su puse tūkstančio žmonių, tad į Mišias buvo pakviesti visi Mongolijos katalikai.
„Dieve, […] mano gyvastis tavęs ilgisi, mano kūnas tavęs trokšta, kaip sausa […] žemė“ (Ps 63, 2). Šie sekmadienio Mišių psalmės žodžiai lydi mūsų kelionę per gyvenimo dykumas, pradėdamas Mišių homiliją sakė popiežius. Tačiau mus, keliaujančius per sausringą žemę pasiekia geroji žinia: savo kelionėje nesame vieni; mus kamuojanti sausra neturi galios paversti mūsų gyvenimą nevaisingu visiems laikams; mūsų šauksmas neliks neišgirstas; mūsų troškulys bus numalšintas. Dievas Tėvas atsiuntė savo Sūnų, kad jis duotų mums gyvojo Šventosios Dvasios vandens mūsų sieloms pagirdyti. Jėzus mums rodo gyvenimo kelią – tai meilės kelias, kuriuo jis ėjo iki pat kryžiaus.
Dykuma, apie kurią šiandien kalba psalmininkas, reiškia mūsų gyvenimą; o žmoguje glūdintis troškulys – tai visų pirma mūsų širdies troškimas atrasti tikrojo džiaugsmo paslaptį.
Toliau homilijoje popiežius kalbėjo apie šiuos du aspektus: troškulį, kuris gyvena mumyse, ir meilę, kuri numalšina mūsų troškulį. Visų prima turime suprasti, kas yra tas mumyse glūdintis troškulys. Pasak popiežiaus, šis jausmas gerai pažįstamas Mongolijos tikinčiųjų bendruomenės nariams, žinantiems, kas yra kelionės nuovargis. Iš tiesų visi esame „Dievo klajokliai“, laimės ieškantys piligrimai, meilės ištroškę keliautojai. Dykuma, apie kurią šiandien kalba psalmininkas, reiškia mūsų gyvenimą; o žmoguje glūdintis troškulys – tai visų pirma mūsų širdies troškimas atrasti tikrojo džiaugsmo paslaptį. Šis troškulys yra didysis slėpinys: jis atveria mus gyvajam Dievui, Meilės Dievui, kuris ateina mūsų pasitikti, kad suprastume, jog esame Dievo vaikai ir vieni kitų broliai ir seserys.
Pereiname prie antrojo aspekto – meilės, kuri numalšina mūsų troškulį, tęsė homiliją popiežius. Tai ir yra mūsų krikščioniško tikėjimo esmė. Dievas, kuris yra meilė, savo Sūnuje Jėzuje tapo mums artimas. Jis supranta mūsų gyvenimą, svajones, laimės troškimą. Tiesa, mes kartais jaučiamės tarsi dykuma, esame ištroškę, tačiau Dievas mūsų niekada nepalieka, jis mumis rūpinasi ir per Jėzų dovanoja mums skaidrų, troškulį malšinantį gyvąjį Dvasios vandenį. Gyvenimo dykumose ir nuovargyje Viešpats neleidžia, kad mums pristigtų jo žodžio vandens. Ypač šiai mažajai Mongolijos tikinčiųjų bendruomenei Jėzus sako: nereikia būti dideliam, turtingam ar galingam, kad būtum laimingas. Tik meilė nuramina mūsų širdis, tik meilė gydo žaizdas, tik meilė suteikia tikrąjį džiaugsmą. Ir tai yra kelias, kurio mus išmokė Jėzus ir kuriuos jis pirmas ėjo.
Šio sekmadienio Evangelijoje apaštalą Petrą ir visus savo mokinius Jėzus prašo būti jo sekėjais, eiti tuo pačiu keliu, kuriuo jis ėjo, nemąstyti pasaulio mintimis. Kristaus ir Šventosios Dvasios malonės galia mes galime eiti meilės keliu, net tada, kai mylėti reiškia išsižadėti savęs, kovoti su savo ir pasaulio egoizmu. Nors tiesa, kad tai kainuoja pastangų ir pasiaukojimo, o kartais reiškia ir kryžių, tačiau dar didesnė tiesa, kad kai dėl Evangelijos aukojame gyvenimą, Viešpats jį mums dovanoja su kaupu, kupiną meilės ir džiaugsmo.
Kinijos katalikų prašė būti gerais krikščionimis ir piliečiais
Po mišių Mongolijos sostinėje Ulan Batore, kur gyvena nedaug katalikų, Pranciškus atkreipė dėmesį į oficialiai ateistinę Kiniją, kurios kai kurie piliečiai atskrido į popiežiaus vizitą.
Šalia dabartinio Honkongo arkivyskupo Stepheno Chow (Stiveno Čou) ir vyskupo emerito kardinolo Johno Tongo Hono (Džono Tongo Hono), 86 metų popiežius sakė, kad jie kartu su juo siunčia šiltą sveikinimą kilniems Kinijos žmonėms.
„Jų žmonėms linkiu viso ko geriausio, – sakė popiežius. – Kinijos katalikų prašau būti gerais krikščionimis ir piliečiais.“
Tai buvo naujausias Pranciškaus bandymas nuraminti Kinijos komunistinę vyriausybę, kuri atsargiai žiūri į Bažnyčios buvimą savo šalyje.
Šeštadienį Pranciškus, regis, pasiuntė tylesnę žinią, sakydamas katalikų misionieriams, kad vyriausybėms nėra ko bijoti Katalikų Bažnyčios.
„Vyriausybėms ir pasaulietinėms institucijoms nėra ko bijoti Bažnyčios evangelizacijos darbo, nes ji neturi jokios politinės darbotvarkės“, – sakė pontifikas, aiškiai nepaminėjęs Kinijos.
