Popiežius Leonas XIV ketvirtadienį pradės savo pirmąją užsienio kelionę į Turkiją ir Libaną, kurios misija – skatinti krikščionių vienybę ir raginti siekti taikos, išaugus įtampai Artimuosiuose Rytuose.
Šešių dienų kelionė yra pirmasis didelis tarptautinis išbandymas amerikiečių popiežiui, gegužę išrinktam Katalikų Bažnyčios vadovu. Leono XIV santūrumas yra kontrastas charizmatiško ir impulsyvaus ankstesnio popiežiaus Pranciškaus stiliui.
Turkijoje Leonas XIV dalyvaus 1700-osiose Nikėjos susirinkimo, kuriame buvo parengtas Tikėjimo išpažinimas – krikščionių tikėjimo deklaracija – metinėse.
Nors artėjantis Čikagoje gimusio pontifiko vizitas kol kas nesulaukė daug dėmesio musulmoniškoje šalyje, kurioje krikščionys sudaro tik 0,2 proc. iš 86 mln. gyventojų, jo nekantriai laukiama Libane.
Libanas ilgai laikytas pavyzdžiu, rodančiu, kad vienoje valstybėje gali sugyventi skirtingų religijų atstovai.
Tačiau nuo 2019-ųjų Libanas išgyvena nuolatines krizes, įskaitant ekonominį žlugimą, sukėlusį didelį skurdą, galingą sprogimą 2020-aisiais Beiruto uoste ir pastarojo meto karą su Izraeliu.
Libano ambasadorius prie Šventojo Sosto Fadi Assafas (Fadis Asafas) teigė, kad tai išskirtinis vizitas, „išryškinsiantis sunkumus, su kuriais susiduria Libanas“. Jis pridūrė, kad šalis tikisi „politinio ir ekonominio proveržio“.
Svarbiausi kelionės akcentai – susitikimas su šalies jaunimu, Mišios po atviru dangumi, į kurias, kaip tikimasi, susirinks 100 tūkst. žmonių, ir malda uosto sprogimo, per kurį žuvo daugiau nei 220 žmonių ir kuris padarė didelę žalą Libano sostinei, vietoje.
Turkija popiežiams nesvetima
Vizitas į Turkiją, strateginę kryžkelę tarp Rytų ir Vakarų, taip pat skirtas skatinti Bažnyčios dialogą su islamu.
Leonas XIV ketvirtadienį Ankaroje susitiks su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdohanu), o šeštadienį aplankys Mėlynąją mečetę Stambule.
Iš Romos atskridusio popiežiaus Leono lėktuvas nutūps Ankaroje ketvirtadienį 12 val. 30 min. vietos laiku. Turkijos sostinėje vyks keli oficialūs popiežiaus susitikimai: jis lankysis Atatiurko mauzoliejuje ir susitiks prezidentūroje su valdžios, pilietinės visuomenės atstovais bei diplomatinio korpuso nariais ir atskirai su prezidentu bei su religijų reikalų institucijos vadovu.
Ketvirtadienio pavakare Leonas išskris į Stambulą.
Pažymėtina, kad su Turkija ypatingą ryšį turėjo jo pirmtakas Jonas XXIII, dar prieš išrinkimą popiežiumi 10 metų gyvenęs Turkijoje. Kai Venecijos patriarchas Angelo Giuseppe Roncalli buvo išrinktas Jonu XXIII, Ankaros valdžios atstovai jį pavadino „pirmuoju istorijoje popiežiumi turku“, panašiai kaip perujiečiai apie Leoną XIV sako, kad jis – pirmasis popiežius perujietis.
Po Pauliaus VI Turkijoje lankėsi visi kiti popiežiai: Jonas Paulius II – 1979 m., Benediktas XVI – 2006 m., Pranciškus – 2014 m. Šv. Pauliaus VI vizitas Turkijoje buvo dalis jo kelionės į Artimuosius Rytus, Jeruzalėje įvyko istorinis jo ir visuotinio patriarcho Atenagoro susitikimas. Šv. Jonas Paulius II Stambule susitiko su visuotiniu patriarchu Dimitrijumi.
Benediktas XVI ir Pranciškus visuotinio patriarcho būstinėje susitiko su dabartiniu patriarchu Baltramiejumi I, su kuriuo popiežius Leonas XIV per ateinančias tris dienas susitiks kelis kartus dviejose vietose: Iznike, kur vyks Nikėjos visuotinio susirinkimo metinių minėjimas, ir patriarcho būstinėje Stambule, Konstantinopolio Bažnyčios dangiškojo globėjo Šv. Andriejaus liturginės šventės proga.
Schizmos
Tačiau kelionės centre – Nikėjos susirinkimo metinės, į kurių minėjimą Leoną XIV pakvietė dalyvauti patriarchas Baltramiejus I, krikščionių ortodoksų dvasinis lyderis.
Katalikai pripažįsta visuotinę popiežiaus, kaip Bažnyčios vadovo, valdžią, o ortodoksai yra susibūrę į atskiras nepriklausomas Bažnyčias, kurios pačios skiria savo vadovus.
325 metais vykęs Nikėjos susirinkimas buvo surengtas anksčiau nei Didžioji schizma – Krikščionių Bažnyčios skilimas į Rytų ir Vakarų Bažnyčias. Todėl šios metinės yra labai svarbi akimirka skatinti krikščionių vienybei.
Susitikimas įvyks penktadienį prie Izniko ežero, anksčiau vadinto Nikėja. 70-metis pontifikas prisijungs prie įvairių stačiatikių Bažnyčių atstovų maldai, kurioje planavo dalyvauti balandį miręs Pranciškus.
Tačiau vienas įtakingas dvasinis lyderis susitikime nedalyvaus. Dėl karo Ukrainoje gilėjant nesantaikai tarp Maskvos ir Konstantinopolio patriarchatų, rusų patriarchas Kirilas, ištikimas prezidento Vladimiro Putino politikos rėmėjas, nebuvo pakviestas.
Trečiadienio rytą Šv. Petro aikštėje vykusios bendrosios audiencijos pabaigoje popiežius paminėjo savo pirmąją apaštališkąją kelionę, kuri prasideda jau ketvirtadienį, prašė palydėti jį malda.
„Rytoj vyksiu į Turkiją, o po to į Libaną, lankysiu šių istorija ir dvasingumu turtingų šalių brangius žmones. Tai taip pat bus proga prisiminti 1700 metų sukaktį nuo pirmojo visuotinio susirinkimo Nikėjoje, susitikti su katalikų bendruomene, broliais krikščionimis ir kitų religijų atstovais.
Prašau jus lydėti mane savo maldomis.“
