„Kristaus Prisikėlimas apšviečia gyvenimo slėpinį ir leidžia mums žiūrėti į jį su viltimi. Tai ne visada lengva, nes labai dažnai žmogaus gyvenimas yra sunkus, kupinas įvairiausių problemų. Tačiau turime atsiminti, kad žmogus gauna gyvenimą kaip dovaną“, – kalbėjo popiežius Leonas XIV trečiadienio rytą Šv. Petro aikštėje susitikęs su Šventųjų metų piligrimais.
Mes negalime gimti patys iš savęs, negalime patys sau padovanoti gyvybės, sakė popiežius. Mūsų egzistencija prasidėjo ne dėl to, kad mes taip nusprendėme. Šio fakto konstatavimas kelia daugybę klausimų: kas mes esame? Iš kur mes ateiname? Kur mes einame? Kokia yra galutinė visos šios kelionės prasmė?
Gyvenimui iš tiesų reikia prasmės, krypties ir vilties. Viltis yra ta galinga jėga, kuri padeda mums įveikti sunkumus, neleidžia pasiduoti, suteikia tikrumą, kad mūsų gyvenimo piligrimystė veda į tikslą. Be vilties gyvenimas būtų tik kaip trumpas tarpas tarp dviejų amžinų naktų, trumpa akimirka tarp „prieš“ ir „po“. Tikėti gyvenimu reiškia jau dabar džiaugtis jo tikslų, tikėti tuo, ko dar nematome, pasitikėti Tėvu, kuris mus sukūrė, nes mus myli ir nori, kad būtume laimingi.
Pasak popiežiaus, šiandien pasaulyje yra plačiai paplitusi rimta liga – pasitikėjimo gyvenimu stoka. Žmonės gyvena taip, tarsi būtų susitaikę su neigiamu likimu, iš anksto pasidavę. Į gyvenimą žiūrima ne kaip į dovaną, bet kaip į nežinomybę, beveik grėsmę, nuo kurios reikia saugotis. Dėl to šiandien kaip niekad reikia drąsos gyventi ir kurti gyvenimą, suprasti, kad Dievas myli gyvenimą, kaip teigiama Šventojo Rašto Senojo Testamento knygose ir Evangelijoje, kur Jėzus tai patvirtina rūpindamasis ligoniais, gydydamas žmonių kūną ir sielą, grąžindamas gyvybę mirusiems.
Tikėti gyvenimu reiškia jau dabar džiaugtis jo tikslų.
Kristus, gimęs iš Tėvo, paaukojo už mus savo gyvybę. Jis nori, kad ir mes aukotume savo gyvenimą dėl kitų. Gimdyti reiškia perduoti gyvybę. Pagal šį dėsnį išsiplėtė gyvybė pasaulyje. Visų kūrinių simfonijoje nuostabi kulminacija yra vyro ir moters duetas. Dievas juos sukūrė pagal savo paveikslą ir patikėjo jiems misiją jo pavyzdžiu kurti gyvybę – perduoti ją iš meilės ir su meile.
Taigi gimdyti, perduoti gyvybę, sakė popiežius, reiškia pasitikėti gyvybės Dievu ir tuo pačiu skatinti žmogiškumą su visomis jo išraiškomis – pirmiausia motinyste ir tėvyste. Popiežius pridūrė, kad pagal tą pačią logiką gimdymas reiškia ir įsipareigojimą skatinti solidarią ekonomiką, siekti bendrojo gėrio, kuriuo visi galėtų vienodai naudotis, rūpintis kūrinija, padėti kitiems, išklausyti, būti šalia.
„Seserys ir broliai, Jėzaus Kristaus Prisikėlimas yra jėga, kuri padeda mums atsiliepti į šiuos iššūkius net ir ten, kur blogis temdo širdis ir protus, – sakė popiežius baigdamas katechezę. – Net jei gyvenimas atrodo išblėsęs, sustojęs, atsiminkime, kad Prisikėlęs Viešpats yra su mumis. Jis keliauja su mumis iki pat laikų pabaigos. Jis yra mūsų viltis.“
