Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų iškilmės dieną, kaip kiekvieną šventadienį, popiežius Pranciškus vadovavo vidudienio maldai Šv. Petro aikštėje. Komentuodamas Mišių Evangelijos skaitinį apie Švč. M. Marijos apsilankymą pas giminaitę Elzbietą, popiežius atkreipė dėmesį į du šiame pasakojime slypinčius raktažodžius – tarnauti ir šlovinti.
„Šiandien, Mergelės Marijos Ėmimo į dangų iškilmės dieną, mąstome apie jos paėmimą su kūnu ir siela į dangaus garbę“, – kreipėsi Pranciškus į Šv. Petro aikštėje susirinkusius romiečius ir turistus. Šios dienos Evangelija kalba apie Mariją, kuri keliauja į „Judėjos kalnyno miestą“, kad padėtų savo giminaitei. Dievo žodis šiandien mums kalba apie kelionę, kurios tikslas yra aukštumoje. Mergelė Marija keliauja pas savo giminaitę, kad jai padėtų, patarnautų. Pasiekusi kelionės tikslą, giminaitės pasveikinta, Mergelė Marija gieda Viešpačiui šlovinimo giesmę.
Pasak popiežiaus, tarnavimas ir šlovinimas yra du dalykai labai glaudžiai susiję su žmogaus kilimu aukštyn. Tas pats Evangelistas Lukas, kuris užrašė šį pasakojimą apie Švenčiausiosios Mergelės Marijos kelionę į aukštai pastatytą miestą, panašiai kalba ir apie Kristaus misiją – jis kyla aukštyn, kopia į aukštumoje esantį Jeruzalės miestą, į ten, kur jis save paaukos ant kryžiaus. Kitaip tariant, sakė Pranciškus, Jėzaus ir Marijos kelionės turi bendrą bruožą – kelias veda aukštyn. Tai du gyvenimai, kurie kyla aukštyn, šlovindami Dievą ir tarnaudami broliams bei seserims; du gyvenimai, kurie nugali mirtį ir prisikelia; du gyvenimai, kurių paslaptis – tarnavimas ir šlovinimas. Toliau savo kalboje popiežius trumpam stabtelėjo ties šiais dviem aspektais – tarnavimu ir šlovinimu.
Mes kylame aukštyn būtent tada, kai pasilenkiame tarnauti savo broliams ir seserims: meilė pakylėja gyvenimą. Tarnauti nėra lengva. Mergelė Marija keliauja beveik 150 kilometrų, kad iš Nazareto pasiektų Elzbietos namus. Kas nori tarnauti, tas turi įdėti pastangų. Mes gerai žinome, kiek nuovargio, kantrybės ir rūpesčių pareikalauja tarnavimas kitiems. Pagalvokime, pavyzdžiui, apie kilometrus, kuriuos kasdien įveikia daugybė žmonių, keliaudami į darbą ir grįždami atgal; pagalvokime apie įdėtą laiką ir nemigo naktis, kai reikia rūpintis kūdikiu ar pagyvenusiu žmogumi; pagalvokime, ką reiškia tarnauti tiems, kurie neturi kuo atsilyginti. Tai varginantis darbas, tačiau jis kelia žmogų aukštyn, priartina prie dangaus.
Žmogaus pastangos būtų nevaisingos, jei tarnavimo nesuvoktume ir kaip Dievo šlovinimo. Šios dienos Evangelijoje Marija, vos įžengusi į giminaitės namus, ima šlovinti Viešpatį. Ji nekalba apie kelionės nuovargį, bet iš jos širdies sklinda džiaugsmo giesmė. Šlovinimas didina džiaugsmą. Šlovinimas yra tarsi kopėčios, kuriomis širdis kyla aukštyn. Šlovinimas pakelia dvasią. Kaip gera kasdien šlovinti Dievą! Kaip gera gyventi dėkojant ir šlovinant, o ne apgailestaujant ir skundžiantis. Kaip gera žvelgti aukštyn, o ne dūsauti!
Popiežius prašė paklausti savęs: ar savo darbą ir kasdienius užsiėmimus atliekame su tarnavimo dvasia; ar aukojamės nelaukdami atlygio, nesiekdami naudos. Ar mokame džiaugtis, kaip Marija? Ar meldžiamės šlovindami Viešpatį? Ar šlovindami jį skleidžiame džiaugsmą tarp sutiktų žmonių?
Popiežius paragino melsti į dangų paimtąją mūsų Motiną Mariją, kad ji padėtų mums kiekvieną dieną kilti vis aukštyn tarnaujant kitiems ir šlovinant Dievą.