Pastarųjų kelių savaičių bendrųjų audiencijų katechezes skyręs II Vatikano susirinkimo konstitucijai apie Dievo apreiškimą „Dei Verbum“, šio trečiadienio katechezėje popiežius Leonas XIV perėjo prie kito dokumento – konstitucijos „Lumen gentium“.
Susirinkimas, norėdamas apibūdinti Bažnyčią, pirmiausia siekė paaiškinti, kokia jos kilmė, sakė popiežius. Dogminėje konstitucijoje „Lumen gentium“, paskelbtoje 1964 m. lapkričio 21 d., pasitelkiamas terminas „slėpinys“, paimtas iš šv. Pauliaus laiškų. Šis žodis nereiškia, kad Bažnyčia yra kažkas neaiškaus ar nesuprantamo. Priešingai, kai šv. Paulius, ypač Laiške efeziečiams, vartoja šį žodį, jis nori nurodyti tikrovę, kuri anksčiau buvo paslėpta, o dabar yra apreikšta.
Dievo plano tikslas – visus suvienyti per Jėzaus Kristaus kryžiaus auką. Tai pirmiausia patiria bendruomenė, susirinkusi švęsti liturgijos. Susibūrus kartu, visi skirtumai išnyksta, gera būti kartu, nes mus traukia Kristaus meilė, kuri sugriovė atskirties sienas tarp žmonių ir socialinių grupių. Pasak šv. Pauliaus, slėpinys reiškia Dievo plano visai žmonijai įgyvendinimą. Palaipsniui plėsdamasis jis apima visus žmones bei visas jų patirtis ir net visą visatą.
Dievo plano tikslas – visus suvienyti per Jėzaus Kristaus kryžiaus auką.
Iš pradžių žmonija buvo susiskaldymo būklėje, tęsė popiežius. Patys žmonės šios būklės negalėjo pakeisti, nors jų širdyse ir gyveno vienybės troškimas. Šioje situacijoje įsiterpia Jėzus Kristus, kuris per Šventąją Dvasią nugali susiskaldymą ir patį susiskaldymo kaltininką. Susibūrimas švęsti, tikint Evangelijos žinia, yra įmanomas dėl Kristaus kryžiaus, kuris yra aukščiausias Dievo meilės pasireiškimas, traukos. Dievas mus sukvietė būti kartu. Tai nusako terminas „ekklesia“, reiškiantis žmonių, kurie pripažįsta esą sukviesti, susirinkimą.
Kadangi kviečia Dievas, šis sukvietimas negali apsiriboti kuria nors viena žmonių grupe, bet turi tapti visos žmonijos patirtimi. Todėl II Vatikano susirinkimas konstitucijos „Lumen gentium“ pradžioje teigia: „Bažnyčia Kristuje yra tarsi sakramentas, arba artimos jungties su Dievu ir visos žmonių giminės vienybės ženklas bei įrankis“ (LG 1). Terminas „sakramentas“ reiškia, kad Bažnyčia žmonijos istorijoje yra Dievo valios išraiška. Todėl, žiūrėdami į ją, mes tam tikru mastu suvokiame Dievo planą. Mes suvokiame slėpinį ir šia prasme Bažnyčia mums yra ženklas. Susirinkimo konstitucija vartoja ir terminą „įrankis“, tuo norėdama pabrėžti, kad Bažnyčia yra veiklus ženklas. Iš tiesų, kai Dievas veikia istorijoje, į savo veikimą įtraukia žmones, kuriems jo veikimas yra skirtas. Per Bažnyčią Dievas pasiekia tikslą – suvienija žmones su savimi ir suvienija juos tarpusavyje.
