„Pasauliečiai yra didžioji Dievo tautos dauguma. Jiems tarnauja mažuma – įšventinti kunigai“, – šia popiežiaus Pranciškaus citata popiežius Leonas XIV pradėjo trečiadienio bendrosios audiencijos katechezę, kurioje komentavo Vatikano II susirinkimo konstitucijos „Lumen gentium“ ketvirtąjį skyrių, skirtą pasauliečių statusui ir pašaukimui Bažnyčioje. Popiežiaus žodžių Šv. Petro aikštėje klausėsi 15 tūkst. piligrimų.
Popiežius priminė, kad po daugelio šimtmečių, kai pasauliečiai buvo apibrėžiami tik kaip tie, kurie nepriklauso dvasininkų ar pašvęstųjų luomams, Vatikano II susirinkimas pagaliau aiškiai pabrėžė pasauliečių orumą ir pašaukimą Bažnyčioje. „Viena yra Dievo išrinktoji tauta: „Vienas Viešpats, vienas tikėjimas, vienas krikštas“ (Ef 4, 5); bendras yra narių orumas, plaukiąs iš jų atgimimo Kristuje, bendra vaikų malonė, bendras pašaukimas būti tobuliems; vienas išganymas, viena viltis, nedali meilė“ (LG, 32), – teigia Susirinkimo konstitucija pabrėždama, kad pirmiau už visus tarnystės ar gyvenimo būdo skirtumus yra vienodas visų pakrikštytųjų orumas ir jų lygybė.
Susirinkimas pabrėždamas katalikų pasauliečių orumą kalba ir apie Krikšto sakramentu jiems suteiktą misiją Bažnyčioje bei pasaulyje. Konstitucija „Lumen gentium“ aiškina, kad „pasauliečiais vadinami visi tikintieji į Kristų […], Krikštu sujungti su Kristaus kūnu, tapę Dievo tauta ir savaip tapę Kristaus kunigiškosios, pranašiškosios ir karališkosios pareigos dalininkais. Jie vykdo Bažnyčioje ir pasaulyje jiems tenkančią visos krikščionių tautos misijos dalį“ (LG, 31).
„Tad Dievo šventoji tauta yra ne beformė masė, bet Kristaus kūnas arba, kaip sakė Augustinas, Christus totus – tai yra organiškai struktūruota bendruomenė, – sakė popiežius. – Krikšto galia pasauliečiai dalijasi ta pačia Kristaus kunigyste.“ Iš tiesų, kaip pabrėžia Susirinkimas, „aukščiausiasis ir amžinasis kunigas Kristus Jėzus, norėdamas ir pasauliečių pastangomis tęsti savo liudijimą ir tarnavimą, gaivina juos savo Dvasia ir nepaliaudamas skatina imtis kiekvieno gero ir tobulo darbo“ (LG, 34).
Toliau trečiadienio bendrosios audiencijos katechezėje popiežius pabrėžė, kad platus pasauliečių apaštalavimo laukas neapsiriboja Bažnyčios aplinka, bet išsiplečia į visą pasaulį. „Iš tiesų, – tęsė popiežius Leonas, – Bažnyčia yra ten, kur jos vaikai išpažįsta ir liudija Evangeliją: darbo vietose, pilietinėje visuomenėje ir visuose žmonių tarpusavio santykiuose – visur ten, kur savo pasirinkimais jie rodo krikščioniškojo gyvenimo grožį, skatina tą teisingumą ir taiką, kurie bus visiškai įgyvendinti Dievo Karalystėje. Pasaulis turi būti persmelktas Kristaus teisingumo, meilės ir taikos dvasios (plg. LG, 36), o tai įmanoma tik su tikinčiųjų pasauliečių indėliu, tarnyste ir liudijimu.
Popiežius Leonas priminė, kad jo pirmtakas popiežius Pranciškus kalbėdamas apie šią visų pakrikštytųjų misiją dažnai kartodavo raginimą būti „išeinančia Bažnyčia“. Bažnyčia turi būti įsikūnijusi istorijoje, visi jos nariai yra pašaukti būti mokiniais misionieriais, Evangelijos apaštalais, Dievo Karalystės liudytojais, Kristaus, kurį sutiko gyvenime, džiaugsmo nešėjais.
„Broliai ir seserys, tegul Velykos, kurias rengiamės švęsti, atnaujina mumyse malonę būti, kaip Marija Magdalietė, kaip Petras ir Jonas, Prisikėlusiojo liudytojais“, – linkėjo popiežius Leonas baigdamas katechezę.
