Popiežius Pranciškus išreiškė savo norą susitikti su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, kai abu jie šią savaitę lankėsi Kazachstane, tačiau Kinija atsisakė, sakoma „Reuters” pranešime, kuriame cituojamas neįvardytas Vatikano pareigūnas.
Popiežius Pranciškus rugsėjo 13-15 d. lankėsi Nur Sultane, Kazachstano sostinėje, kur dalyvavo tarpreliginiame susitikime, o Kinijos prezidentas tame pačiame mieste susitiko su Kazachstano prezidentu Kassymu-Jomartu Tokayevu (Kasymu Žomartu Tokajevu), praėjus dienai po popiežiaus apsilankymo.
Pasak „Reuters”, šaltinis sakė, kad Vatikanas „išreiškė savo prieinamumą”, o Kinijos pusė pareiškė, kad „vertina šį gestą”, tačiau Kinijos prezidento darbotvarkėje nebuvo laisvo laiko.
Abiejų lyderių susitikimas būtų buvęs svarbus – dar niekada nėra buvę popiežiaus ir Kinijos prezidento susitikimo. Popiežius Pranciškus yra sakęs, kad yra pasirengęs apsilankyti Kinijoje, ir rugsėjo 13 d. skrisdamas iš Romos į Kazachstaną sakė: „Aš visada pasirengęs vykti į Kiniją.”
Sutampantys Pranciškaus ir Kinijos prezidento vizitai taip pat vyksta tuo metu, kai Šventasis Sostas ir Kinija sprendžia laikinojo susitarimo dėl vyskupų skyrimo Kinijoje atnaujinimo klausimą, o vienas kardinolas ruošiasi stoti prieš teismą Honkonge dėl savo vaidmens prodemokratiniame teisiniame fonde.
Xi Jinpingas griežtai kritikuojamas už tai, kad prižiūri įvairių religijų tikinčiųjų, įskaitant krikščionis ir Sindziango regiono uigūrų musulmonus, persekiojimą Kinijoje.
Kaimynai Kazachstanas ir Kinija palaiko glaudžius ryšius, o Kinija, įgyvendindama „Juostos ir kelio” iniciatyvą, daug investuoja į Vidurio Azijos šalies gamtinius išteklius. Xi Jinpingas 2013 m. Kazachstano sostinėje paskelbė savo „naujojo šilko kelio” planą. Ketvirtadienį Kinijos vadovas Uzbekistane susitiko su Vladimiru Putinu – tai buvo dalis pirmosios Xi Jinpingo kelionės už Kinijos ribų nuo COVID-19 pandemijos pradžios.
Popiežius Pranciškus nedaug kalbėjo apie Kinijos žmogaus teisių pažeidimus nuo 2018 m., kai Vatikanas pirmą kartą sudarė laikiną susitarimą su Kinija. Šiuo susitarimu buvo siekiama suvienyti 12 mln. šalies katalikų, susiskaldžiusių tarp pogrindinės Bažnyčios ir komunistų valdomos Kinijos patriotinės katalikų asociacijos, ir atverti kelią vyskupų skyrimui į Kinijos vyskupijas. Nepaisant susitarimo, pogrindinės Bažnyčios persekiojimas tęsiasi, o kai kurių teigimu, ir dar labiau sustiprėjo. Tikimasi, kad mėnesio pabaigoje šis susitarimas bus pratęstas dar dvejiems metams.
