Trečiojo gavėnios sekmadienio Mišių Evangelija kalba apie prekiautojų išvarymą iš šventyklos. Jėzus išvaro pirklius, išvarto pinigų keitėjų stalus ir visus sudraudžia sakydamas: „Iš mano Tėvo namų nedarykite prekybos namų“. Trumpoje katechezėje prieš „Viešpaties angelo“ maldą popiežius atkreipė dėmesį į kontrastą tarp Evangelijos pasakojime pavartotų terminų „namai“ ir „prekyba“.
Jei šventykla suprantama kaip prekybos vieta, kaip turgus, tai norint būti teisiam prieš Dievą, tereikia nusipirkti avinėlį, sumokėti už jį, atiduoti, kad būtų paaukotas ir suvalgytas. Pirkti, mokėti, vartoti – tai ir viskas. Šventykloje, suprantamoje kaip namai, yra kitaip: į tokią šventyklą einama susitikti su Viešpačiu, vienytis su juo ir su broliais bei seserimis, dalytis džiaugsmais ir vargais. Ten, kur vyksta prekyba, svarbiausia kaina. Namuose neskaičiuojama. Prekyboje siekiama naudos. Namuose viskas gaunama už dyką. Šios dienos Evangelijoje matome griežtą Jėzų. Jis nesutinka, kad šventykla-turgus pakeistų šventyklą-namus, kad santykiuose su Dievu vyrautų merkantilizmas, o ne artuma ir pasitikėjimas, kad prekystaliai užimtų šeimos stalo vietą.
Gavėnios tikslas ir yra, kad mumyse būtų daugiau namų ir mažiau turgaus, sakė Pranciškus. To visų pirma reikia mūsų santykiuose su Dievu. Turime melstis kaip vaikai, kurie nenuilstamai ir su pasitikėjimu beldžiasi į Tėvo duris, o ne kaip šykštūs ir nepasitikintys prekiautojai. Turime taip pat skleisti brolybę, nes aplink mus yra daug atskirties, nejautrumo, abejingumo.
Popiežius taip pat prašė savęs pačių klausti: ar ir kaip meldžiamės? Kokie mūsų santykiai su kitais? Ar mokame dovanoti nelaukdami, kad bus mums atsilyginta. Tegul mus užtaria mergelė Marija, kad sugebėtume gyventi kaip namuose su Dievu ir su kitais.
