Šeštadienio pavakare popiežius susitiko su Švenčiausiosios Širdies katalikų mokyklos mokiniais, klausėsi jų liudijimų ir atsakė į klausimus.
Švenčiausiosios Širdies mokykla – tai vienintelė katalikų mokykla Bahreine. Ji jau praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje buvo įkurta prie Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios sostinėje Menamoje. Šeštajame dešimtmetyje mokykla persikėlė į naujas erdvesnes patalpas Isa Town vietovėje, tarp sostinės ir Avalio miesto. Mokyklai vadovauja seserys misionierės kombonietės. Šiuo metu mokyklą lanko apie 800 mokinių krikščionių ir musulmonų.
Popiežiaus susitikimas su jaunimu vyko mokyklos sporto salėje. Pirmiausia popiežius išklausė kelių – mokytojos sesers kombonietės ir mokinių – liudijimų. Kreipdamasis į mokyklos bendruomenę popiežius visų pirma sakė, kad jam didelis džiaugsmas lankytis Bahreino Karalystėje ir matyti skirtingų kultūrų ir įsitikinimų žmonių bendravimą ir dialogą.
„Ir dabar, žvelgdamas į jus, kurie išpažįstate skirtingas religijas ir nebijote būti kartu, manau, kad be jūsų ši skirtumų darna nebūtų įmanoma“, – sakė Pranciškus.
Būtent jaunimas yra tas gerasis raugas, kuris labiausiai prisideda prie taikaus sambūvio augimo. Jauni žmonės, kurie yra tarsi smalsūs ir nerimstantys keliautojai, nebijo susitikti ir bendrauti su kitais, deda pagrindus taikiam gyvenimui.
Atsiliepdamas į liudijimus ir juose keltus klausimus, popiežius kreipėsi į jaunimą su trimis prašymais.
Pirmasis – puoselėti rūpinimosi kultūrą. Šį žodžių junginį – rūpinimosi kultūra – sveikinime pavartojo susitikimo pradžioje kalbėjusi mokytoja sesuo Rosalyn.
„Rūpinimasis, – sakė popiežius, – reiškia vidinę empatijos nuostatą, dėmesingą žvilgsnį, neužsidarymą savyje, švelnų buvimą, įveikiantį abejingumą, domėjimąsi kitais. Tai priešnuodis uždaram pasauliui, persmelktam individualizmo, pasauliui, kuris, būdamas įkalintas liūdesio, ugdo abejingumą ir vienatvę. Kas neišmoksta rūpinis tuo, kas jį supa, – kitais žmonėmis, savo miestu, visuomene, kūrinija, – tas, nors ir bėga, dirba, daro daugybę dalykų, bet taip ir lieka liūdnas ir vienišas, nepajutęs draugystės džiaugsmo.“
Popiežius prašė jaunimą imti pavyzdį iš Jėzaus. Jis rūpinosi visais, kuriuos sutiko, žvelgė žmonėms į akis, buvo jiems artimas, gydė jų žaizdas. Jis įžengė į istoriją, kad pasakytų mums, jog Dievas mumis rūpinasi, kad primintų, jog tikėjimas į Dievą reiškia rūpintis kitais, ypač tais, kuriems labiausiai reikia pagalbos.
Popiežius sakė, kad, žinoma, pirmiausia reikia rūpintis savimi, tačiau ne tiek išore, kiek vidumi, labiausiai paslėpta ir vertingiausia savo dalimi – siela, širdimi.
Popiežius sakė, kad, žinoma, pirmiausia reikia rūpintis savimi, tačiau ne tiek išore, kiek vidumi, labiausiai paslėpta ir vertingiausia savo dalimi – siela, širdimi. „Neikite per gyvenimą kaip turistai, kurie į jį žvelgia tik iš šalies, paviršutiniškai, bet tyloje klausykitės savo širdies plakimo ir kalbėkitės su Dievu.“
Antrasis popiežiaus prašymas – skatinti brolybę, apie kurią savo liudijime kalbėjo mokinys Abdula. Brolybės kūrimas, pasak popiežiaus, tai bene rimčiausias mūsų dienų iššūkis, nuo kurio labai priklausys pasaulio ateitis. „Suprantame, kad visų šiandien sukurtų priemonių ir technologijų nepakanka, kad pasaulis taptų taikus ir broliškas. Su liūdesiu matome, kad daugelyje regionų įtampa ir grėsmės didėja, o kartais perauga į konfliktus“, – sakė popiežius.
Pasak jo, taip yra todėl, kad žmonės nemąsto širdimi, leidžia didėti atstumui tarp jų ir kitų. Todėl etniniai, kultūriniai, religiniai ir kiti skirtumai tampa problemomis ir baimėmis, kurios izoliuoja, o ne galimybėmis augti kartu. Pasaulio viltis yra jauni žmonės, kurie yra betarpiški ir nesunkiai užmezga ryšius ir draugystę, geba įveikti prietarus ir ideologines sienas. „Dėl to norėčiau jums pasakyti: būkite brolybės sėjėjais, nes be brolybės pasaulis neturės ateities!“
Trečiasis popiežiaus raginimas – mokytis atsakingai rinktis. Tokia buvo ir mokinės Merinos liudijimo tema.
„Iš kasdienės patirties gerai žinote, kad nėra gyvenimo be iššūkių, – kalbėjo Pranciškus. – Visada, kai susiduriama su iššūkiu, kaip ir atsidūrus kelio kryžkelėje, reikia rinktis, apsispręsti. Tačiau tam reikia geros strategijos: negalima improvizuoti, vadovautis tik instinktais arba akimirkos idėjomis. Reikia lavinti gebėjimą rinktis, kūrybiškumą, drąsą, atkaklumą.“
Pasaulio viltis yra jauni žmonės, kurie yra betarpiški ir nesunkiai užmezga ryšius ir draugystę, geba įveikti prietarus ir ideologines sienas.
Popiežius prašė atsiminti, kad žmogų per gyvenimą lydi Dievo globa ir malonė. Dėl to visada galima prašyti jo šviesos, kad apšviestų minčių ir jausmų labirintą, po kurį dažnai klaidžiojame.
„Viešpats trokšta apšviesti jūsų intelektą, jūsų slapčiausias mintis, siekius, kuriuos nešiojatės širdyje, ir jumyse bręstančius sprendimus. Jis nori padėti jums atskirti tai, kas svarbu, nuo to, kas nereikalinga, kas gera, nuo to, kas kenkia jums ir kitiems, kas teisinga, nuo to, kas kelia neteisybę ir netvarką“, – sakė Pranciškus.
Popiežius patikino jaunuolius, kad Bažnyčia yra su jais ir kad Bažnyčiai reikia jaunimo, kad ji pati atsinaujintų, ieškotų naujų kelių, kalbėtų naujomis kalbomis, būtų džiugesnė ir svetingesnė.
Ryte – Eucharistija su vietos katalikais
trečiosios vizito Bahreine dienos, rytą popiežius Pranciškus šventė Eucharistiją su vietos katalikais; homilijoje komentavo Jėzaus įsakymą mylėti visus ir visada.
Mišios buvo aukojamos Bahreino nacionaliniame stadione, esančiame už keliolikos kilometrų į šiaurę nuo Avalio miesto, kur yra Bahreino karaliaus rūmai bei katalikų katedra ir kur vyko visi pirmųjų dviejų vizito dienų renginiai. Stadionas talpina 30 000 žmonių, Mišiose dalyvavo ne tik Bahreino katalikų bendruomenės nariai, bet ir tikintieji, atvykę iš kitų Persijos įlankos regiono šalių. Beveik visi Bahreine ir kitose regiono šalyse gyvenantys katalikai yra darbo reikalais atvykę užsieniečiai, dauguma iš Azijos.
Mišių Evangelijoje (Mt 5, 38–48) nuskambėjo raginimas mylėti priešus. Šiuos Jėzaus žodžius, sakė Pranciškaus, mes suprantame visų pirma kaip raginimą visada mylėti, visada pasilikti jo meilėje, ją puoselėti ir liudyti, kad ir kokioje situacijoje būtume.
Jėzus nesako, kad mylėti visada yra lengva, nesiūlo sentimentalios ir romantiškos meilės, tarsi mūsų žmogiškuose santykiuose nebūtų konfliktinių momentų ir priežasčių, dėl kurių tarp žmonių kyla priešiškumas.
Jis žino, kad mūsų santykiuose kasdien vyksta kova tarp meilės ir neapykantos, kad mumyse kasdien vyksta kova tarp šviesos ir tamsos, tarp daugybės gerų ketinimų bei troškimų ir nuodėmingumo, kuris dažnai ima viršų ir įtraukia mus į blogus darbus. Tačiau Jėzus prašo žmonių drąsiai rizikuoti, prašo visada ištikimai pasilikti jo meilėje. Tą pati sako ir apaštalas Paulius, rašydamas: „Nesiduok pikto nugalimas, bet nugalėk pikta gerumu“ (Rom 12, 21).
Antrasis Jėzaus raginimo aspektas – mylėti visus. Nepakanka apsiriboti siauru ratu tų, kurie mus myli taip, kaip mes juos mylime, kurie yra mūsų draugai, mūsų artimieji. Jėzaus kvietimas stebina: „Mylėkite savo priešus ir melskitės už savo persekiotojus“ (Mt 5, 44). Pasak popiežiaus, šie žodžiai iš tikrųjų reiškia, kad reikia taip gyventi, kad neturėtume priešų, reikia nematyti kitame žmoguje kliūties, kurią reikia įveikti, bet brolį ir seserį, kuriuos reikia mylėti.
„Broliai ir seserys, Jėzaus galia yra meilė, ir Jėzus suteikia mums galią mylėti labiau negu leidžia mūsų žmogiškosios jėgos. Toks gebėjimas nėra mūsų pačių pastangų vaisius, bet yra malonė, kurios turime nepaliaudami karštai prašyti“ – sakė Pranciškus. – Sugebėjimas mylėti yra didžiausia dovana, kurią gauname, kai pirmąją vietą skiriame Viešpačiui, kai priimame jį žodyje ir laužomoje duonoje.“
Baigdamas Mišių homiliją popiežius padėkojo Bahreino ir viso regiono tikintiesiems už švelnų ir džiaugsmingą brolybės liudijimą, už tai, kad jie yra meilės ir taikos sėklos šioje žemėje. „Jums visiems, atvykusiems į šią šventę iš keturių Šiaurės Arabijos apaštališkojo vikariato šalių – Bahreino, Kuveito, Kataro ir Saudo Arabijos, taip pat iš kitų Persijos įlankos šalių ir kitų teritorijų, šiandien perduodu visuotinės Bažnyčios meilę ir artumą. Bažnyčia žvelgia į jus ir jus apkabina, myli ir drąsina. Tegul jus lydi Švenčiausioji Mergelė, Arabijos Dievo Motina.“
