Sekmadienio rytą popiežius Pranciškus Šv. Petro aikštėje aukojo Velykų dienos Mišias, vidudienį perskaitė velykinę žinią ir suteikė palaiminimą „Urbi et orbi“ – Romos miestui ir visam pasauliui. Aikštėje ir ją vedančioje gatvėje popiežiaus žodžių klausėsi apie 100 tūkst. žmonių.
Brangūs broliai ir seserys, Kristus prisikėlė!
Šiandien skelbiame, kad jis, mūsų gyvenimo Viešpats, yra pasaulio „prisikėlimas ir gyvenimas“ (plg. Jn 11, 25). Velykos – Pascha – reiškia „perėjimą“, nes Jėzuje įvyko žmonijai lemtingas perėjimas: iš mirties į gyvenimą, iš nuodėmės į malonę, iš baimės į pasitikėjimą, iš sielvarto į bendrystę. Jame, laiko ir istorijos Viešpatyje, su džiaugsmu širdyje šiandien visiems sakau: džiugių Velykų!
Tegul kiekvienam iš jūsų, brangūs broliai ir seserys, ypač sergantiesiems ir vargstantiesiems, pagyvenusiems žmonėms ir tiems, kuriuos kamuoja išmėginimai ir nuovargis, tai būna perėjimas iš skausmo į paguodą. Mes nesame vieni: Jėzus, Gyvasis, visada yra su mumis. Tegul džiaugiasi Bažnyčia ir pasaulis – šiandien mūsų viltys nebeatsitrenkia į mirties sieną, nes Viešpats mums nutiesė tiltą į gyvenimą.
Taip, broliai ir seserys, per Velykas pasikeitė pasaulio likimas, ir šią dieną, kuri sutampa ir su labiausiai tikėtina Kristaus prisikėlimo data, mes galime džiaugtis galėdami švęsti svarbiausią ir gražiausią istorijos dieną.
Kristus prisikėlė, tikrai prisikėlė, kaip skelbia Rytų Bažnyčios. Žodis „tikrai“ mums sako, kad viltis yra ne iliuzija, bet tiesa! Ir kad vilties paženklinta žmonijos kelione po Velykų yra spartesnė. Pirmieji Prisikėlimo liudytojai mums tai rodo savo pavyzdžiu. Evangelijose pasakojama, kad Velykų rytą moterys „greitomis paliko kapą“ (Mt 28, 8). O po to, kai Marija Magdalietė „nubėgo pas Simoną Petrą“ (Jn 20, 2), Jonas ir pats Petras „bėgo abu kartu“ (Jn 20, 4) į vietą, kur buvo palaidotas Jėzus.
Taip pat Velykų dienos vakarą du mokiniai, sutikę Prisikėlusįjį kelyje į Emausą, tuoj pat nuskubėjo į Jeruzalę (plg. Lk 24, 33) per tamsą kopdami aukštyn, vedami nenumaldomo Velykų džiaugsmo, kuris degė jų širdyse (plg. Lk 24, 32). Tai buvo tas pats džiaugsmas, dėl kurio Petras, ant Galilėjos ežero kranto pamatęs prisikėlusį Jėzų, negalėjo likti valtyje su kitais, bet šokęs į vandenį skubiai plaukė jo pasitikti (plg. Jn 21, 7).
Kitaip tariant, per Velykas keliavimas paspartėja ir tampa bėgimu, nes žmonija mato savo kelionės tikslą, savo likimo prasmę, Jėzų Kristų, ir yra kviečiama skubėti pasitikti jį – pasaulio viltį.
Taip pat paskubėkime skatinti tarpusavio pasitikėjimą: pasitikėjimą tarp žmonių, tautų ir valstybių. Tegul stebina mus džiugi Velykų žinia, šviesą, kuri išsklaido tamsą ir niūrumą, kuriuose pasaulis pernelyg dažnai skendi.
Paskubėkime įveikti konfliktus ir susiskaldymus, atverkime savo širdis tiems, kuriems jų labiausiai reikia. Skubėkime taikos ir brolybės keliais.
Džiaukimės konkrečiais vilties ženklais, kurie mus pasiekia iš pasaulio šalių, ypač tų, kurios suteikia pagalbą ir priima bėgančiuosius nuo karo ir skurdo.
Vis dėlto pakeliui vis dar yra daug kliuvinių, dėl kurių mūsų bėgimas Prisikėlusiojo link yra sunkus ir varginantis. Kreipiamės į jį maldavimu: padėk mums bėgti link tavęs! Padėk mums atverti savo širdis!
Padėk mylimai ukrainiečių tautai keliauti į taiką ir suteik Velykų šviesos rusų tautai. Paguosk sužeistuosius ir tuos, kurie dėl karo neteko artimųjų, leisk belaisviams saugiai sugrįžti pas savo šeimas.
Atverk visos tarptautinės bendruomenės širdis, kad ji siektų užbaigti šį karą ir visus pasaulį kraujuojančius konfliktus, pradedant Sirija, kuri vis dar laukia taikos. Paremk tuos, kurie nukentėjo nuo smarkaus žemės drebėjimo Turkijoje ir Sirijoje. Meldžiamės už tuos, kurie neteko šeimos narių ir draugų bei liko be namų: tegul jie sulaukia Dievo paguodos ir tarptautinės bendruomenės pagalbos.
Šią dieną patikime tau, Viešpatie, Jeruzalės miestą, pirmąjį tavo Prisikėlimo liudytoją. Reiškiu didelį susirūpinimą dėl pastarųjų dienų išpuolių, keliančių grėsmę pasitikėjimo ir savitarpio pagarbos atmosferai, kurios reikia, kad būtų atnaujintas izraeliečių ir palestiniečių dialogas, ir kad taip Šventajame mieste ir visame regione įsiviešpatautų taika.
Padėk, Viešpatie, Libanui, siekiančiam stabilumo ir vienybės, kad jis įveiktų susiskaldymą ir kad visi jo piliečiai dirbtų kartu dėl bendros šalies gerovės. Nepamiršk brangių Tuniso žmonių, ypač jaunimo ir kenčiančiųjų dėl socialinių bei ekonominių problemų, kad jie neprarastų vilties ir drauge kurtų taikos ir brolybės ateitį.
Pažvelk į Haitį, jau kelerius metus kenčiantį dėl rimtos socialinės, politinės ir humanitarinės krizės, paremk politinių veikėjų bei tarptautinės bendruomenės pastangas rasti sprendimą problemoms, kurios kamuoja taip labai vargstančius tos šalies gyventojus.
Sustiprink taikos ir susitaikinimo procesus Etiopijoje ir Pietų Sudane, padėk nutraukti smurtą Kongo Demokratinėje Respublikoje. Remk, Viešpatie, krikščionių bendruomenes, kurios sunkiomis sąlygomis šiandien švenčia Velykas, ypač Nikaragvoje ir Eritrėjoje, ir atsimink visus, kuriems neleidžiama laisvai ir viešai išpažinti savo tikėjimo.
Paguosk tarptautinio terorizmo aukas, ypač Burkina Fase, Malyje, Mozambike ir Nigerijoje. Padėk Mianmarui žengti taikos keliais ir apšviesk atsakingų asmenų širdis, kad kenčianti rohinjų tauta sulauktų teisingumo.
Suteik paguodą pabėgėliams, ištremtiesiems, politiniams kaliniams ir migrantams, ypač pažeidžiamiausiems, taip pat visiems, kurie kenčia dėl bado, skurdo, prekybos narkotikais, prekybos žmonėmis ir visų formų vergovės.
Įkvėpk, Viešpatie, tautų vadovus, kad nė vienas vyras ar moteris nebūtų diskriminuojami, kad nebūtų trypiamas nė vieno žmogaus orumas. Visapusiškai gerbiant žmogaus teises ir demokratiją tebūna išgydytos šios socialinės ligos, visada tebūna siekiama bendro piliečių gėrio, užtikrinamas saugumas ir būtinos sąlygos dialogui bei taikiam sambūviui.
Broliai, seserys, atraskime kelionės skonį, pagreitinkime vilties pulsą, gėrėkimės Dangaus grožiu! Pasisemkime šiandien jėgų žengti pirmyn į gėrį, kuris nenuvilia. Ir jei, kaip rašė vienas senųjų laikų Bažnyčios tėvas, „didžiausia nuodėmė yra netikėti Prisikėlimo galia“ (šv. Izaokas Ninevietis, Sermones ascetici, I, 5), tai mes šiandien skelbkime: „Žinome Kristų tikrai prisikėlus“ (Velykų sekvencija).
Tikime tave, Viešpatie Jėzau, tikime, kad su tavimi atgimsta viltis ir kelionė tęsiasi. Tu, gyvenimo Viešpatie, padrąsink mus keliauti ir pakartok mums žodžius, kuriuos tarei mokiniams Velykų vakarą: „Ramybė jums!“ (Jn 20, 19. 21).