Parlamentarai ketvirtadienį priėmė svarstyti grupės kolegų siūlymą kitąmet su vyksiančiais savivaldos rinkimais surengti patariamąjį referendumą dėl šeimos sampratos įtvirtinimo Konstitucijoje.
Už tokį Seimo nutarimo projektą po pateikimo ketvirtadienį balsavo 50 parlamentarų, prieš buvo 35, šeši politikai susilaikė. Toliau jį nagrinės parlamentiniai komitetai.
„Kitaip sakant, jeigu tauta pritartų tokiam siūlymui ir balsuotų už, tai reikštų, kad šeima teisiškai yra laikomi susituokę asmenys, bet taip pat vienišos mamos, vieniši tėvai su savo vaikais, nesusituokę vyras ir moteris, kurie turi vaikų, taip pat įvaikiai bet kurios lyties su savo įtėviais“, – sakė vienas iš referendumo iniciatorių Seimo narys Vytautas Sinica.
Jis neslėpė, kad galvoti apie Konstitucijos keitimą privertė pernykštis Konstitucinio Teismo sprendimas dėl partnerystės. Teismas pasakė, jog parlamentas privalo įteisinti tos pačios lyties asmenų partnerystę.
„Neturėjau didelio noro veltis į šį klausimą, bet turbūt visi suprantame, kad jį svarstyti mus privertė prieš metus Konstitucinis Teismas, imperatyviai pasakęs, jog privaloma įteisinti partnerystę pagal dabartinį Konstitucijos tekstą ir palikęs iš esmės du kelius: arba tą padaryti, arba keisti Konstituciją“, – tvirtino V. Sinica.
Pagal nutarimo projektą, per referendumą būtų prašoma gyventojų pareikšti nuomonę, ar pritaria, kad Konstitucijoje tiesiogiai būtų įtvirtinta, jog šeimos teisiniai santykiai kyla tik iš vyro ir moters santuokos, motinystės ir tėvystės.
Jie turėtų pasirinkti vieną iš dviejų atsakymų: „Taip“ arba „Ne“.
Dabar Konstitucijos 38 straipsnis numato, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę, santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu.
Socialdemokratės Birutės Vėsaitės teigimu, siūlomas patariamasis referendumas – antikonstitucinis ir tėra politinis triukas, skirtas kitų metų pavasarį vyksiantiems savivaldos rinkimams.
„Gerbiamas kolega, jūs esate toks intelektualus ir taip gerai išsilavinęs, ir siūlote tokį antikonstitucinį referendumą. Sakykite, ar tai nėra žingsnis į savivaldos rinkimus, kad didintų jūsų matomumą, o paskui dėl Seimo rinkimų. Šitaip norite atsivesti savo politinę partiją“, – teigė parlamentarė.
V. Sinica vadovauja Nacionaliniam susivienijimui.
Konservatorė Dalia Asanavičiūtė Gružauskienė tvirtino, jog patariamasis referendumas iš tiesų nepakeis Konstitucijos, tai esą tebus brangi gyventojų apklausa.
„Tai nekeičia Konstitucijos niekaip, Konstitucijos šitą skirsnį galima keisti Seime. Matau tai kaip pasirengimą rinkimams, ir tai darant valstybės sąskaita“, – sakė ji.
V. Sinica nesutiko, jog patariamąjį referendumą galima prilyginti apklausai.
„Įstatymas numato pareigą parlamentui po referendumo rezultatų per šimtą dienų svarstyti tą klausimą, kuriam, be abejo, palieka galimybę nepritarti“, – sakė jis.
Pasak liberalės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, siūlomas šeimos apibrėžimas savotiškai skirsto jas pagal gerumą.
„Man susidaro įspūdis, paneikite, jeigu klystu, kad jūs, teikdami tokią iniciatyvą, be kita ko, sukuriate, skirstote šeimas į skirtingo gerumo. Yra ta idealioji šeima: tėtis, mama, vaikai, santuokinė. Tada yra, na, suprask, mažiau ideali šeima, prastesnė, beje, apie tai esate ir pats ne kartą sakęs, kad ir vaikai ne tokie sėkmingi auga, kuomet nėra santuokos, galbūt pora nebuvo susituokusi, galbūt su vienu iš tėvų auga vaikai. Ir taip jūs siūlote ne tik pradėti diskusiją, bet įtvirtinti iš aukščiausios šalies tribūnos, kad vienos šeimos yra geresnės, o kitos yra blogesnės“, – tvirtino ji.
Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad „konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto“.
Seimo Teisės departamentas savo išvadoje atkreipė dėmesį, jog siūlymas surengti patariamąjį referendumą „kelia rimtų abejonių dėl atitikties konstituciniams teisinės valstybės, Konstitucijos viršenybės, atsakingo valdymo principams“.
„Konstitucijos pakeitimu būtų nepaisoma iš Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalies kylančio imperatyvo keičiant Konstituciją nepažeisti jos nuostatų, jose įtvirtintų vertybių darnos“, – rašoma joje.
Taip pat nurodoma, jog projekte numatyti Konstitucijos pakeitimai „ignoruotų socialinę tikrovę“, jais būtų nepaisomi asmenų lygiateisiškumo bei nediskriminavimo principai, tarptautiniai įsipareigojimai.
Teisės departamentas, kaip ir Vyriausioji rinkimų komisija, atkreipė dėmesį ir į tai, kad norint referendumą rengti kartu su savivaldos rinkimais, jame negalėtų balsuoti užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai.
Komisija yra pabrėžusi, kad teisę balsuoti referendume turi visi Lietuvos piliečiai, nepriklausomai nuo to, kur jų deklaruota gyvenamoji vieta, todėl turėtų būti papildomai sudarytos sąlygos užsienyje gyvenantiems lietuviams pareikšti savo valią.
Pagal įstatymą, siūlymą Seimui paskelbti referendumą gali ne mažiau nei ketvirtadalis parlamentarų. Sprendimą dėl šio siūlymo priima Seimas.
Patariamasis referendumas laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvavo daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą.
Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks 2027 metų vasario arba kovo mėnesį.
Dalinamės LR Seimo narių balsavimo vaizdine grafika.
