Neseniai vykusiame suvažiavime Krikščionių sąjunga priėmė keletą svarbių sprendimų. Tarp jų – praplėsta partijos valdyba, įtraukiant į ją Lietuvos šeimų sąjūdžio lyderius, priimtas kreipimasis į visuomenę. Apie pastaruosius žingsnius plačiau papasakoti Laikmetis.lt lankytojams paprašėme šios partijos pirmininko dr. Rimanto Jono Dagio.
Savo suvažiavime Krikščionių sąjunga paskelbė kvietimą vienyti politines jėgas, kurios remia tradicines krikščioniškas vertybes. Taip pat buvo padaryti ir konkretūs žingsniai šia linkme. Gal galėtumėte plačiau juos pakomentuoti?
-Nuo pat pradžių, kai prieš ketverius metus susikūrė, Krikščionių sąjunga suprato, kad turime įveikti priešpriešą, esančią susiskaldžiusioje opozicijoje, ir sutelkti visas jėgas. Juk kitoje pusėje buvo ir dabar yra partijų, ir LGBT pasaulėžiūrą propaguojančių nevyriausybinių organizacijų, gaunančių „valstybinį“ finansavimą su valdančiųjų propagandiniu ruporu virtusiu „nacionaliniu“ transliuotoju priešaky.
Mėginama vis labiau varžyti galimybes kitaip mąstantiems reikšti savo nuomones ir, anot Kauno arkivyskupo Kęstučio Kėvalo, netgi iškilo pavojus religijos laisvei. Todėl visų mūsų jėgų vienijimasis yra labai reikalingas, bet tai nėra lengvas uždavinys.
Daug prišnekėta apie vienijimąsi tų, kuriems ne žodžiais brangi šeima, Tėvynė ir krikščioniškos vertybės. Viena yra apie tai kalbėti, kita – daryti. Sujungti tai, ką gero turi kiekvienas iš mūsų, yra sunkiau, nei suskaičiuoti kito „nuodėmes“.
Ar tai paskatino ieškoti kontaktų su Lietuvos šeimų sąjūdžiu (toliau – LŠS)?
-Džiaugiuosi, kad LŠS dalis prisijungė prie Krikščionių sąjungos bendram darbui. Mes įvykusiame Suvažiavime vieningai papildėme mūsų valdybą šešiais iš LŠS atėjusiais nariais ir ji dabar turi 44 narius. Tikime, kad ateisite ir Jūs, suprantantys vienybės svarbą. Kuo mūsų daugiau, tuo labiau galima tikėtis išmintingų sprendimų.
Mes atnaujinome Krikščionių sąjungos programą, praturtinome ją, plėtodami labai aiškias krikščioniškas vertybes. Su mumis susivieniję bičiuliai iš LŠS dirbo kartu ją tobulindami. LŠS buvo ir lieka svarbia visuomenine organizacija, kuri vienija ir tuos, kurie nori veikti nebūtinai dalyvaudami partijų veikloje. Ačiū tiems, kurie nori, kad po šalies Prezidento ir Seimo rinkimų Lietuva pasuktų ne mažėjimo, bet augimo keliu.
Kaip atliepiate į geopolitinius iššūkius, nes konservatyvių pažiūrų politinės jėgos dažnai yra kaltinamos prorusiškumu dėl tradicinių vertybių propagavimo?
-Dauguma mūsų žmonių padeda Ukrainai. Negailėdami savo jėgų jie veža amuniciją ir labdarą, priima pabėgėlius. Absoliuti padedančiųjų ukrainiečiams tai daro neieškodami atlygio sau ar politinės reklamos. Vakarų valstybių žmonėms, tame tarpe ir Lietuvoje, dabar yra atsakingas metas, nes turime kovoti dviejuose frontuose: su Rusija išorėje ir su mus sekinančia LGBT ideologija viduje.
Šiuo metu yra daug diskusijų apie karui su Rusija reikalingus ginklus, pinigus gynybai. Tačiau kiekvienam aišku, kad ginklai patys nekariauja, juos valdo konkretūs žmones, kurių tvirta dvasia ir ryžtas yra dažnai svarbiau už ginklus. Tą pokaryje mums parodė lietuviai partizanai. Dvasia tvirta, kai laisvės troškimas ir vertybės yra tvirtos ne žodžiais, bet vidiniu įsitikinimu.
Dabar dažnai mūsų komentatoriai stebisi, kodėl Vakarų šalys Ukrainai padeda taip vangiai, nors tai yra grėsmė kiekvienam iš mūsų. Stebimasi kodėl jie tokie pasimetę ir neryžtingi. Ir tai yra akivaizdi tiesa, kuri paaiškina, kas drąsina agresorių. Pasaulyje vis daugiau sumaišties. Negalime atmesti ir pesimistinių prognozių. Reikia pinigų gynybai, bet ar viską spręs pinigai? Ar kovos su priešu tas, kuris pasiklydęs lytinėje tapatybėje, abejojantis savo prigimtimi, kiekvieną dieną galvojantis, kuriai iš 70 socialinių lyčių save priskirti?
LGBT komunistinė ideologija kovoja prieš šeimą, ardo žmogiškąją tapatybę, o tuo džiaugiasi Rytų agresorius ir naudoja savo propagandoje. Karys eina ginti laisvės, savo šeimos ir artimųjų, valstybės. Jeigu šeima ir valstybė yra blogis – ką jis turi ginti? Savo turtus, pinigus? Tačiau turtingųjų nėra daug. Ar pavyks, reikalui esant, rasti nesiblaškančių karių europiečių? Tad privalome sustabdyti ideologinę kovą prieš šeimą ir žmogaus prigimtį, silpninančia mus kovoje su agresoriumi Rusija.
Kaip šiame kontekste atrodo dabartinė padėtis mūsų valstybėje?
-Postringaujant apie mokslo pažanga vis labiau įteisinamas antimoksliškumas. Pvz. mūsų žiniasklaidos garbinamoje PSO (Pasaulio sveikatos organizacijoje) vietoj moksliniais argumentais pagrįstų diskusijų vis labiau įsigali ideologinis balsavimas. Taip jau buvo sovietmetyje, kai genetika ir kibernetika buvo paskelbtomis žalingais kuriamai komunistinei visuomenei pseudomokslais…
Taigi, matome kaip ES mažėja, fiziškai jos lyderiai išglebę. Matyt, tokia demokratija, kokia yra dabar, trukdo pasireikšti tikriems lyderiams.
Ar LGBT ideologijos poveikyje nesusilpnės ir Lietuvos žmonių ryžtas, reikalui esant, kovoti? Ar nesumažins noro ginti savo valstybę matymas, kad šalį valdo bejėgiška vyriausybė, kai turime situaciją, kad karjeros valstybės tarnyboje kone realybe tapo nepakankamas išsilavinimas.
Valdantieji vykdo bejėgišką socialinę politiką, kurios pasekmė – neįgaliųjų likimas priklausys nuo reikiamos kvalifikacijos neturinčių vadybininkų. Na ir liūdna pensininkų ateitis, nes nieko nepadaryta jai prašviesinti.
Sveikatos apsauga – pavirto eilėmis, užsirašant pas gydytoją, o žemės ūkio politika – tik nendrinukių apsauga. Energetikoje įteisintas neteisėtas pinigų paėmimas iš vartotojų (160 mln.) dešimčiai metų! Teisinis chaosas teisėtvarkoje – kai vienos instancijos teismas remdamasis tais pačiais duomenimis visiškai išteisina už korupciją teisiamuosius, o kitas juos nubaudžia visu griežtumu.
Miškai neteisėtai kertami, aplinkosaugininkams atkakliai sėdint kabinetuose. Jų norą pamatyti kertamus miškus mėginama nustelbti prievole tikrinti mašinų išmetamuosius vamzdžius dėl oro taršos.
Niekas nebenori būti mokytojais dėl turimos sistemos, kuri naikina pagarbą mokytojui.
Tik vienoje srityje valdantieji dirba tikslingai ir žinodami ką daro, – tai šeimos ir žmogiškosios tapatybės naikinimas
Galiausiai – Lietuva vėl pateko į išmirimo zoną, t.y. gimstamumo rodikliai per keturis metus dramatiškai nukrito iki 1,3 vaiko vienai moteriai ir yra vienas mažiausių ES ir pasaulyje. Net Rusijoje jis yra 1,6. Priminsiu, kad normalaus išgyvenimo ribai jis yra 2,1. Tokio gimstamumo rodiklio nėra nei vienoje ES valstybėje.
Apibendrinant, mūsų ateitis niūri?
-Nežiūrint viso to, Lietuvos žmones nenustoja dirbti ir kurti. Ir jie nėra tokie išglebę, kaip ES lyderiai. Aš tikiu jų gebėjimu išspręsti sudėtingas uždavinius.
Viltis yra. Jeigu pirmiausia atgaivinsime savo šalį, o po to ir ES, sugrįždami prie krikščioniškos demokratijos pagrindinių principų, pagrįstų krikščioniško supratimo apie tikrą žmogaus orumą. Privalome tai padaryti, kitaip Lietuvos ateitis bus liūdna. Lieka tik susivienyti tiek Lietuvoje, tiek Vakarų pasaulyje.
Pradėti turime nuo Lietuvos, kurioje vyks Prezidento, Europos Parlamento ir Seimo rinkimai, kurie bus ypač svarbūs netolimai šalies ateičiai.
Manau Krikščionių sąjungos Valdyba teisingai apsisprendė dėl paramos Prezidento rinkimuose Ignui Vėgėlei. Tai šansas visiems susitelkti šalia kandidato, turinčio aiškias krikščioniškas vertybines nuostatas.
Ar pavyks? Mes tai darome, tikimės, kad ir kiti tai darys.
