Praėjusią savaitę 13-metis berniukas iš Australijos Austinas Appelbee (Ostinas Apelbis) audringuose vandenyse nuplaukė apie 3,9 km ir nubėgo dar maždaug 1,9 km, kad iškviestų gelbėjimo tarnybas surasti jo šeimą, įstrigusią jūroje. Pirmieji gelbėtojai jo plaukimą pavadino „antžmogišku“, o gydytojai teigė, kad tai prilygsta dviejų maratonų nubėgimui.
„Nemanau, kad tai iš tikrųjų buvau aš, kuris tai darė“, – sakė Austinas vaizdo įraše televizijai „7 News“. „Tai visą laiką buvo Dievas. Aš nuolat meldžiausi, meldžiausi be perstojo.“
Austinas sakė, kad plaukdamas pažadėjo Dievui pasikrikštyti ir pridūrė, jog kitą sekmadienį nuėjo į bažnyčią.
Austinas, jo mama Joanne, 12-metis brolis Beau ir 8-erių sesuo Grace atostogavo Kvindalupo mieste, Australijoje. Sausio 30 d. jie baidarėmis ir pripučiamomis irklentėmis išplaukė į Geografo įlanką, praneša Australijos transliuotojas ABC. Tuo metu vanduo buvo ramus, todėl pikniko krepšį, maistą ir vandenį jie paliko paplūdimyje.
Tačiau netrukus vanduo įsismarkavo ir baidarė apsivertė. Ji ėmė pildytis vandeniu, o šeimą srovė vis labiau nešė į atvirą jūrą.
Austinas bandė plaukti atgal į krantą, tempdamas likusią šeimą baidarėje, tačiau galiausiai mama pasiuntė jį ieškoti pagalbos. Ji sakė, kad tai buvo vienas sunkiausių sprendimų jos gyvenime.
„Aš žinojau, kad jis yra stipriausias ir kad jis gali tai padaryti. Pati niekada nebūčiau išėjusi, nes negalėjau palikti vaikų jūroje, todėl turėjau išsiųsti kažką kitą“, – sakė Joanne.
Austinas paleido baidarę ir nusivilko gelbėjimosi liemenę, nes ji trukdė plaukti. Jis plaukė keturias valandas.
„Stengiausi galvoti apie pačius laimingiausius dalykus ir tiesiog ištverti, neleisdamas blogoms mintims manęs blaškyti“, – pasakojo Austinas ABC.
„O tuo metu bangos buvo milžiniškos, aš buvau be gelbėjimosi liemenės… Tiesiog kartojau sau: ‘tik plauk, tik plauk’“, – sakė jis.
Pasiekęs paplūdimį, Austinas teigė neradęs, ko paprašyti pagalbos, „nes ten buvo daug užsieniečių“. Todėl jam teko dar maždaug 1,6 km bėgti iki mamos telefono, o tada jis paskambino skubiosios pagalbos tarnyboms.
„Aš pasakiau: ‘Man reikia sraigtasparnių, man reikia lėktuvų, man reikia valčių – mano šeima jūroje.’ Aš buvau labai ramus“, – sakė Austinas.
Dėl stiprių bangų gelbėtojams buvo itin sunku pastebėti šeimą. Pirmieji gelbėtojai teigė, kad būtent Austino pateiktas baidarės ir irklenčių aprašymas padėjo jiems surasti jo artimuosius.
Appelbee šeima dreifavo jūroje 8–10 valandų, kol sulaukė pagalbos. Joanne stengėsi palaikyti gerą nuotaiką – šmaikštavo ir juokėsi, tačiau laikui bėgant ji buvo įsitikinusi, kad Austinas žuvo ir kad likusieji taip pat mirs.
Joanne buvo surišusi šeimą su irklentėmis naudodama kojų diržus, tačiau likus maždaug penkioms minutėms iki gelbėjimo transporto atvykimo, šeima buvo išskirta.
Beau paaiškino, kas nutiko:
„Pačioje pabaigoje staiga trenkė didelė banga, ir mes su mažąja seserimi buvome keistoje padėtyje – ji mus apvertė, ir mes nuplaukėme nuo mamos“, – prisiminė jis.
Joanne girdėjo, kaip atplaukus gelbėjimo valtims rėkė Grace, tačiau Beau balso negirdėjo.
„Aš šaukiau, kad išjungtų variklį, ir staiga išgirdau tą silpną balselį… Mes juos paėmėme, ir tai buvo pats geriausias jausmas pasaulyje“, – sakė ji. „Tačiau vis dar nežinojau, kas nutiko Austinui, todėl buvo be galo baisu.“
Tuo metu Austinas buvo Buseltono sveikatos centre. Paplūdimyje, kai kelios moterys jam davė maisto, jis prarado sąmonę, o pabudęs be šeimos manė, kad jie žuvo.
„Mano širdyje buvo labai daug kaltės“, – sakė jis. – „Galvojau: ‘O ne, aš nebuvau pakankamai greitas.’“
Tačiau netrukus jis sužinojo, kad šeima išgyveno, ir vėl sujungė su mama bei broliu ir seserimi.
Šiuo metu Austinas vaikšto su ramentais, kad paremtų kojas, o likusi šeimos dalis patyrė tik lengvus sužalojimus.
„Nemanau, kad esu didvyris“, – BBC sakė Austinas. – „Tiesiog padariau tai, ką padariau.“
Joanne teigė nerimaujanti, kad ši patirtis gali palikti psichologinių randų jos vaikams.
„Ir aš tiesiog tikiuosi, kad ši patirtis vėliau negrįš ir nesmogs jiems stipriau, nei turėtų, – sakė ji. – Kaip sakau visiems, mes išgyvenome, mes esame gyvi, ir tai yra svarbiausia.“
