2006 m. miręs Filadelfijos augustijonų kunigas Bill Atkinson (Billas Atkinsonas) dar vienu žingsniu priartėjo prie kanonizacijos. Antradienį vykusioje ceremonijoje Filadelfijos arkivyskupija oficialiai užbaigė vyskupijos etapą, kuris yra pirmasis proceso žingsnis. Dabar arkivyskupija perduos visą medžiagą Romai, kad ši ją toliau nagrinėtų.
„Jis iš tiesų buvo labai tylus, kuklus, bet labai atsidavęs ir pamaldus žmogus, nes buvo atsidavęs vienuoliniam gyvenimui, savo augustiniškai tapatybei, ir 30 metų dirbo su jaunuoliais vienoje iš mūsų vidurinių mokyklų”, – sakė tėvas provincijolas Michael Di Gregorio (Maiklas Di Gregorio), iš Villanovos Šv. Tomo provincijos, kuriai priklausė tėvas Billas.
Tėvas Bilas buvo pirmasis įšventintas kunigas vežimėlyje. Jis buvo paralyžiuotas nuo kaklo žemyn, po to kai nesėkmingai nusileido nuo kalno su rogutėmis. Tai įvyko pirmaisiais noviciato metais Šventojo Augustino ordine.
„Jis visada reaguodavo į jam pateiktus prašymus panaudoti savo tarnystę kitų žmonių, atsidūrusių situacijose, kurias galima tapatinti su jo paties negalia, labui”, – sakė tėvas Maiklas.
Jis dažnai lankydavosi ligoninėse ir kalbėdavosi su sužeistais veteranais, naudodamasis savo, kaip paraplegiko, patirtimi, kad patarnautų neįgaliesiems.
„Tėvas Bilas buvo labai paprastas, kalbant apie tai, kaip jis dirbo savo darbą”, – sakė tėvas Maiklas. „Nepaprasta buvo tai, kad savo darbą, tarnystę, kunigystę jis atliko turėdamas didelį fizinį apribojimą, bet tikrai ne apribojimą, susijusį su jo protiniais gebėjimais, valia ir troškimu tarnauti.”
Tėvas Billas gimė 1946 m. Filadelfijoje, į noviciatą įstojo po metų, praleistų Augustinų akademijoje Staten Islande, Niujorko valstijoje. Per nelaimingą atsitikimą nebuvo aišku, ar tėvas Bilas išgyvens, todėl jam buvo suteikta galimybė duoti pirmuosius įžadus ligoninės lovoje. Jis pradėjo ilgą ir intensyvų reabilitacijos procesą, ir tęsė noviciatą.
„Iš tikrųjų labiausiai pastebėjau, kad jis buvo vienas iš mūsų”, – pasakojo tėvas Maiklas, gyvenęs su tėvu Bilu kelerius formacijos metus. „Jis sėdėjo neįgaliojo vežimėlyje ir jam visą laiką reikėjo aplinkinių pagalbos, tačiau jis dalyvavo visame mūsų gyvenime. Jis visada melsdavosi, ateidavo su mumis valgyti, puikiai pritapo, ir niekada nematė savęs kaip kitokio, ir nenorėjo, kad kiti jį matytų kitokį.”
Praėjus beveik devyneriems metams po nelaimingo atsitikimo, tėvas Billas baigė studijas ir kreipėsi į šventąjį popiežių Paulių VI su prašymu įšventinti jį kunigu. Popiežius suteikė dispensą, ir 1974 m. vasario 2 d. tėvas Bilas buvo įšventintas kunigu.
„Jis padarė tai, ką turėjo padaryti, nebūdamas tikras, kur tai nuves, – to dar niekada nebuvo daręs”, – sakė tėvas Maiklas. „Jis parašė laišką popiežiui Pauliui VI, ir sulaukė atsakymo: ,Taip, tai įmanoma'”.
„Atkaklumas buvo puikus jo gyvenimo bruožas, net tuomet kai nebūdavo jokių garantijų. Jis visada pasitikėjo Dievo valia”, – sakė tėvas Maiklas.
Tėvas Bilas mirė 2006 m. rugsėjo 15 d. Šv. Tomo vienuolyne Vilanovos universitete. Po kelerių metų augustinijonai nusprendė išnagrinėti galimybę pradėti kanonizacijos bylą. Generalinis postulatorius susitiko su tėvo Bilo giminaičiais, broliais, draugais ir globėjais, ir paprašė jų paaiškinti priežastis, dėl kurių jie nori, kad būtų užvesta tėvo Bilo byla.
Tėvas Juozapas, kuris buvo postulatorius, pasakė: „Ką gi, jūs mane įtikinote, kad šios bylos turėtume imtis”.
Per kelis mėnesius postulatorius surinko rašytinę medžiagą ir susitarė dėl susitikimo su tuometiniu Filadelfijos arkivyskupu Charles Chaput (Čarlzu Čaputu), kuris vėliau ją patvirtino.
„Atsakymas buvo teigiamas, vienbalsis”, – sakė tėvas Maiklas.
2015 m. arkivyskupas Čaputas paskyrė tribunolą ir komisiją, kuri turėjo išnagrinėti dokumentus apie tėvą Bilą. Tribunolui buvo pavesta užduotis apklausti žmones, kurie pažinojo tėvą Billą ir norėjo pateikti liudijimus šventumo byloje.
„Buvo atliktas visas parengiamasis darbas – kalbamasi su žmonėmis, renkama informacija,” – sakė tėvas Maiklas.
Spalio 19 d. Šv. Tomo iš Vilanovos bažnyčioje vykusi ceremonija žymėjo oficialią pirmojo etapo pabaigą. Medžiaga buvo surišta ir užantspauduota ruošiantis ją perduoti į Romą, kur byla keliaus į Šventųjų skelbimo kongregaciją, kad būtų įsitikinta, jog procesas užbaigtas teisingai.
„Tada mums reikės laukti stebuklo, kuris gali įvykti bet kuriuo proceso metu ir pagreitinti procesą,” – sakė tėvas Maiklas. „Yra keletas mums pateiktų malonių, kurias perdavėme mūsų generaliniam postulatoriui.”
„Iš mūsų žmogiškos perspektyvos tai, kas, atrodo, buvo duota kaip didelis kryžius, tapo didele galimybe, nes būtent per savo iššūkį Bilas galėjo paliesti ir paveikti žmonių gyvenimus, ko, kitu atveju galbūt niekada nebūtų padaręs”, – sakė tėvas Maiklas.
