Remiantis naujausiais vietinės Bažnyčios statistiniais duomenimis, 2022 m. katalikų skaičius Pietų Korėjoje padidėjo tik nežymiai – 0,2 proc., praneša „La Croix”.
Korėjos katalikų skaičius siekia 5 949 862, t. y. tik 11 817 daugiau nei ankstesniais metais, teigiama neseniai Korėjos katalikų vyskupų konferencijos paskelbtame metraštyje „Korėjos Katalikų Bažnyčios statistika 2022″.
Proporcingai lyginant su visais Korėjos gyventojais (52 628 623), šis skaičius sudaro 11,3 proc., panašiai kaip ir ankstesniais metais. Tačiau, palyginti su 2021 m., bendras šalies gyventojų skaičius sumažėjo 104 077 žmonėmis.
Remiantis statistiniais duomenimis, 2022 m. vidutinis sekmadieninių pamaldų dalyvių skaičius siekė 699 681, t. y. 11,8 proc. visų tikinčiųjų ir, palyginti su 2021 m., padidėjo 3 proc. Tai atspindi 2022 m. situaciją, kai dėl COVID-19 pandemijos buvo panaikinti sekmadienio pamaldų apribojimai. 2019 m. Mišiose dalyvaudavo 18,3 proc. katalikų.
Bendras naujai pakrikštytųjų skaičius 2022 m. buvo 41 384, t. y. 13,3 proc. daugiau nei 2021 m.
Katalikų kunigų skaičius šiek tiek padidėjo, o vienuolių skaičius sumažėjo. Bendras kunigų skaičius 2022 m. yra 5 703, arba 77 kunigais daugiau nei ankstesniais metais.
Tarp pasauliečių 42,9 proc. sudaro vyrai ir 57,1 proc. moterys. Tikinčiųjų, kuriems 65 m. ir daugiau, yra 26,4 proc. Statistika rodo, kad 55,9 proc. visų katalikų gyvena didžiuosiuose miestuose. Palyginti su praėjusiais metais, 2022 m. parapijų skaičius padidėjo 5.
Katalikybės augimas Pietų Korėjoje daugiausia siejamas su jos indėliu į šalies demokratizaciją nuo karinės diktatūros XX a. 7-8 dešimtmetyje.
Krikščionybė į Korėją atėjo per japonų invaziją 1592 m., kai kai kurie korėjiečiai buvo pakrikštyti, tikriausiai krikščionių japonų kareivių. Krikščionybė Korėjoje prasidėjo kaip vietinis pasauliečių judėjimas, kai 1784 m. Kinijoje pakrikštytas korėjietis Yi Seung-hun pradėjo krikštyti kitus.
Augant tikėjimui, katalikai patyrė sunkumų ir persekiojimų iš valdžios institucijų, kurios laikė Bažnyčią ardomąja įtaka. Korėjos valdovai katalikų tikėjimą ėmė vertinti kaip klaidingą, atmetantį konfucianizmo principus ir palankiai vertinantį Vakarų agresiją.
