Pablogėjus Vilniaus ir Pekino santykiams bei Kinijos partneriams nutraukiant bendradarbiavimą su Lietuvos įmonėmis, nutrūko ir didžiųjų Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių eksportas į Kiniją. Įmonės praradimų nesureikšmina, nes eksporto apimtys nebuvo didelės, tačiau Kinijos rinka jos buvo svarbi.
Vienos didžiausių pieno perdirbimo grupių „Vilvi Group“ vadovas Gintaras Bertašius teigia, kad visi pardavimai į Kiniją yra sustoję, šios šalies partneriai jos produkcijos nebeužsako.
„Visų penkerių metų įdirbis prapuolė, šiuo metu visiškai nebesiunčiama produkcija“, – BNS teigė jis.
„Sutartys buvo ilgalaikės, bet kiekiai kiekvieną mėnesį buvo derinami ir užsakomi. Nėra parašyta, kad turi per metus nupirkti partneris, pavyzdžiui, tūkstantį tonų. Yra bendros sutarys, kiekvieną mėnesį suderinami konkretūs užsakymai. Dabar jų nėra“, – teigė G. Bertašius.
Anot jo, įtampos tarp Lietuvos ir Kinijos pradžioje konteineriai su produkcija dar plaukė į Kiniją, tačiau partneriai jau tada patyrė padidintą dėmesį, pavyzdžiui, būdavo tikrinami dokumentai.
Visgi G. Bertašius teigia, kad visą produkciją, kurios nebeperka kinai, pavyksta realizuoti kitose rinkose.
„Kinija nesudarė didelės dalies, tai keli procentai rinkos dalies, todėl buvo nesudėtinga pasukti į kitas rinkas savo produktus. Eksportuojame daugiau nei į 60 pasaulio šalių, (…) tai kiekiai pasklido po tas visas šalis“, – sakė G. Bertašius.
„Bet Kinijos rinka yra įdomi, 1,5 mlrd. vartotojų, ji buvo pakankamai pelninga. Vertinant plėtrą mūsų grupės, tai tikrai ta rinka turėjo didelę svarbą“, – kalbėjo jis.
Anot G. Bertašiaus, pernai įmonė į Kiniją eksportavo 2 tūkst. tonų produkcijos. Šiemet toks kiekis buvo išsiųstas per pusmetį.
Kita pieno perdirbimo bendrovė – „Rokiškio sūris“ į Kiniją eksportavo laktozę. Įmonė neseniai buvo pasirašiusi naują sutartį, tačiau produkcijos išsiųsti nebepavyko.
„Nutraukė mūsų partneriai kontraktą, pasakė aptakiai, kad dabar situacija nėra palanki kalbėti apie tolesnį bendradarbiavimą“, – BNS sakė įmonės vadovas Dalius Trumpa.
„Nebuvo labai didelis kontraktas, nors kaina buvo tikrai gera. Bendrovei teigiamos įtakos, aišku, nepadarys, bet ir juntamos neigiamos nebus. Pats faktas, kad rinka su 1,4 mlrd. vartotojų šiai dienai Lietuvos įmonėms užsidaro“, – kalbėjo jis.
Pasak D. Trumpos, laktozė bus parduota kitose rinkose, ji nebuvo specialiai gaminama Kinijai. Tačiau tikėtina, kad kaina ten bus mažesnė.
„Mes kaip įmonė nesureikšminame, bet tik dėl to, kad nedaug ten dirbame. Bendrai sunkumai įeinant į Kinijos rinką, mano manymu, yra Lietuvos ekonomikai labai nepalankus signalas“, – sakė D. Trumpa.
Taivanas Kinijos nepakeis
Stiprėjant Lietuvos ir Taivano santykiams, kai kurie ekspertai sako, kad šalies eksportas, tekęs Kinijos rinkai, iš dalies gali būti nukreiptas į Taivaną. Tačiau verslininkai teigia, kad šių rinkų lyginti negalima.
Anot G. Bertašiaus, „Vilvi Group“ su Taivanu dirba jau penkerius metus, tačiau ši rinka niekaip negali atsverti Kinijos.
„Jų lyginti negalima, 23 milijonai ir 1,5 milijardo. Kad ir kokia būtų situacija su Taivanu, fiziškai jie to negali. Galų gale verslas yra verslas. Po pora šimtų tonų per metus į Taivaną eksportuojame, bet tai negali atsverti, negalime lyginti nelyginamų dalykų“, – sakė G. Bertašius.
„Rokiškio sūris“ kol kas su Taivanu neprekiauja, bet šią galimybę svarsto. D. Trumpa sako, kad atėjimas į naują rinką gali užtrukti ne vienerius metus.
„Taip greitai į Taivaną nenueisi, o kitas klausimas, ar apsimoka, jei kita valdžia sugalvos bendradarbiauti su Kinija, kad būtų logiškiau, nes ji žymiai didesnė negu Taivano rinka, tai tada iš Taivano reikės išeiti“, – sakė D. Trumpa.
„Įeiti su produkcija pasaulyje, kur visko visur pilna, mes kaip įmonė pardavinėjame dešimtim ar šimtais tonų produkciją, kitaip mums nėra labai įdomu. Tokius kontraktus gauti reikia ilgai dirbti, vežti pavyzdžius, pirkėjai turi prisitaikyti prie receptūrų ir jeigu viskas tinka, užtrunka metus pusantrų, bet būna ir tris, ir penkerius metus“, – sakė jis.
Lietuvos santykiai su Kinija ypač suprastėjo Lietuvai nutarus atidaryti Taivano prekybos atstovybę.
Kinija pastaruoju metu sustabdė krovininius traukinius į Lietuvą, maisto eksporto leidimų išdavimą, sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus ir pakėlė kainas.
Ryšių su Kinija turi aukštųjų technologijų, žemės ūkio ir maisto perdirbimo, medienos, tekstilės ir logistikos bendrovės.
