Šiemet pertvarkius socialines įmones, maždaug ketvirtadalis buvusių jų darbuotojų – 1156 žmonės su negalia – buvo atleisti.
Užimtumo tarnybos Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus vedėjos Vaidos Kamandulienės teigimu, nuo sausio iki lapkričio atleista 29 proc. 2022 metų pabaigoje dirbusių tokių darbuotojų.
„Didžiausią atleidimų iš buvusių socialinių įmonių skaičių turėjome metų pradžioje, sausio mėnesį, tada atleista daugiau nei 150 darbuotojų ir taip pat birželį – 234, kai pasibaigė įdarbinimo subsidijuojant priemonės taikymas lengviausią negalią turintiems darbuotojus, kurių darbingumas siekia 45–55 procentus“, – Seimo Neįgaliųjų teisių komisijoje šią savaitę teigė V. Kamandulienė.
„Šie skaičiai pailiustruoja, kad tai faktas, kad kai kurios buvusios socialinės įmonės darbuotojus atleido po statuso turėjimo pabaigos, nes, matyt, socialinės įmonės dažniau neįgaliųjų skaičių išlaikė dėl statuso turėjimo, tai nebūtinai buvo susiję su socialine atsakomybe“, – pridūrė Užimtumo tarnybos atstovė.
Pasak jos, daugiausia taip pasielgė valymo paslaugų įmonės: „Jos atleido ženklų darbuotojų skaičių“.
V. Kamandulienės teigimu, lapkričio 1 dieną bedarbio statusą turėjo 11,37 tūkst. gyventojų su negalia – 800 (7,4 proc.) daugiau negu pernai tuo pačiu metu, bet 2,7 tūkst. (19,3 proc.) mažiau nei prieš dvejus metus. Iš jų 2,8 tūkst., arba 24,7 proc. žmonių yra ilgalaikiai bedarbiai.
V. Kamandulienė sako, kad bedarbių, turinčių negalią, skaičius šiemet yra didžiausias per pastaruosius 10 metų.
„Greičiausiai tam įtakos visgi galėjo turėti atleidimai, vykę nuo sausio, iš buvusių socialinių įmonių“, – komisijoje tvirtino tarnybos atstovė.
Kita priežastis – aktyvesnis neįgaliųjų bedarbių bandymas susirasti darbą. Kas antras toks žmogus yra vyresnis nei 55 metų, kas ketvirtas – be profesinio pasirengimo kas penktas – ilgalaikis bedarbis.
2020 metais Užimtumo tarnyboje buvo registruotas rekordinis neįgalių bedarbių skaičius – 17,696 tūkst.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos grupės patarėja Daiva Liugienė sako, kad darbo neturinčių neįgaliųjų mažėja, nes apskritai mažėja tokių asmenų.
„Ta tendencija būtų kaip ir nelabai gera, bet jeigu žiūrėtume, kokia dalis darbingo amžiaus žmonių su negalia dirba, įsidarbinimo lygis išlieka stabilus. Natūralu, kad mažėjant bendram žmonių su negalia skaičiui, mažėja ir dirbančiųjų dalis“, – sakė ministerijos atstovė.
Pernai darbą turėjo 44,5 tūkst. neįgaliųjų, arba 31,1 proc. darbingų neįgalių žmonių – 0,3 proc. daugiau nei užpernai.
D. Liugienės teigimu, po profesinės reabilitacijos, kurios metu vertinami neįgaliųjų profesiniai gebėjimai, vyksta jų mokymas, apie 80 proc. žmonių per šešis mėnesius įsilieja į darbo rinką
„Daugiau kaip pusę tų žmonių yra pradėję individualią veiklą, tačiau po metų jų labai ryškiai sumažėja“, – teigė D. Liugienė.
Seimas 2022 metų liepą patvirtino neįgaliųjų įdarbinimo pertvarką – panaikino socialinių įmonių statusą ir privilegijas, visoms įmonėms, įdarbinančioms žmones su negalia, leido pretenduoti į valstybės pagalbos krepšelį, pradedant darbo užmokesčio subsidijomis, baigiant įteisinamu darbo asistentu, darbinės aplinkos pritaikymu, darbo užmokesčio subsidija ir kitais būtinais dalykais.
Seimas nustatė, kad vidutinio neįgalumo – 30–40 proc. darbingumo – žmones įdarbinusiems darbdaviams iš valstybės biudžeto 60 proc. jų atlyginimo dydžio subsidija mokama trejus metus. Sunkiausią negalią turintiems – iki 25 proc. darbingiems žmonėms – neterminuotai ir siekia 75 proc. algos. Šešis mėnesius subsidija skiriama lengvą negalią turintiems ir 40–55 proc. darbingiems gyventojams. Jų darbdaviui iš biudžeto dengiama 50 proc. darbo užmokesčio.
