Ketvirtadienį Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, minint 31-ąsias Sausio įvykių metines keli šimtai protestuotojų nušvilpė Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen ir premjerę Ingridą Šimonytę.
Lietuvos šeimų sąjūdžio sukviesti žmonės kėlė triukšmą: šaukė „Gėda“, švilpė, pūtė signalines dūdas. Rankose jie laikė valstybės vėliavas, plakatus „COVID diktatūrai – ne“, „Tauta bunda“.
„Jeigu negerbiate susirinkusiųjų, bent jau gerbkite žuvusiųjų atminimą“, – bandė minią raminti renginio vedėjas Gintaras Mikalauskas.
Nepaisant didžiulio triukšmo, V. Čmilytė-Nielsen ir I. Šimonytė pasakė savo kalbas.
Kalbant prezidentui Gitanui Nausėdai protestuotojai elgėsi ramiau.
Lietuvos Respublikos Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė / BNS nuotr.
Lietuvos šeimų sąjūdžio vadovas Raimondas Grinevičius teigė, kad žmonės ketvirtadienį į Nepriklausomybės aikštę atvyko išreikšti protestą „prieš privalomą testavimą darbuotojų lėšomis, galimybių pasą“, taip pat protestuotojai reikalauja atstatydinti Vyriausybę.
„Mes atvažiuojame į Sausio 13-osios minėjimą, o paskui, pasibaigus minėjimui, prie palapinės, kur vyksta ilgalaikė protesto akcija ir mums išduotas leidimas, gal ten susirinks žmonės“, – teigė jis.
Prie Seimo sustiprintos policijos pajėgos, rūmų prieigos aptvertos specialiomis metalinėmis tvorelėmis.
Valstybės vadovai nusipelnė būti nušvilpti – R. Grinevičius
Valstybės vadovai nusipelnė būti nušvilpti prie Seimo, tai buvo teisinga, teigia Lietuvos šeimų sąjūdžio vadovas Raimondas Grinevičius.
„Matyt, tiek mūsų valstybės vadovai nusipelnė“, – BNS sakė organizacijos vadovas.
Nepriklausomybės aikštės prieigose, policijos duomenimis, Sausio 13-osios minėjimo metu buvo susirinkę apie 2,5 tūkst. žmonių.
Čia buvę protestuotojai minėjimo metu nušvilpė Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, premjerę Ingridą Šimonytę, joms sakant kalbas.
Šalia Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos leidimą ilgalaikiam protestui turi Lietuvos šeimų sąjūdis.
Pasibaigus Laisvės gynėjų dienos minėjimui, protestuotojai tęsia mitingą „prieš privalomą testavimą darbuotojų lėšomis, galimybių pasą“, taip pat protestuotojai reikalauja atstatydinti Vyriausybę.
Anot R. Grinevičiaus, žmonės „parodė savo nuomonę“.
„Didžiojo šeimos gynimo maršo“ organizatorius ir vadovas Raimondas Grinevičius / BNS nuotr. Lietuvos šeimų sąjūdžio pirmininkas Raimondas Grinevičius / LŠS nuotr.
„Vertinu labai teisingai, nes tai buvo pirmas įvykis nuo dabartinės valdančiosios daugumos stojimo į vadovavimą – susitikimas su visuomene, pirmas susitikimas“, – teigė R. Grinevičius.
„Žmonės parodė gal ir pykčio, bet parodė savo nuomonę“, – pridūrė jis.
Lietuvos šeimų sąjūdžio vadovas teigė tuo metu, kai protestuotojai švilpė ir kėlė triukšmą, prie Nepriklausomybės aikštės nebuvęs.
„Aš pats visai nebuvau, net ne Gedimino prospekte aš dabar. Nebuvau fiziškai, negalėjau, jeigu būčiau galėjęs, būčiau švilpęs“, – tvirtino organizacijos lyderis.
Prie Seimo dirba sustiprintos policijos pajėgos.
Kova už laisvę nėra noras maištauti ir kelti neramumus – premjerė
Tuo tarpu savo protestuotojų nušviptose kalbose, kurias net buvo sunku girdėti, valstybės vadovai akcentavo, kad Sausio 13-oji yra pergalės, kovos už laisvę simbolis.
Jie taip pat pabrėžė, kad kova už laisvę nėra aklas neigimas, noras maištauti ir kelti neramumus.
„Šiandien Sausio 13-oji yra gyvas ne tik mūsų skaudžios netekties, bet ir didžiausios pergalės simbolis“, – per minėjimą Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje sakė prezidentas Gitanas Nausėda.
Anot jo, kasmet rinkdamiesi Nepriklausomybės aikštėje, prie apgintų parlamento rūmų, „liudijame stiprybę tų, kurie metė iššūkį brutaliai okupantų jėgai ir stojo ginti jauną demokratinę valstybę“, „pagerbiame tūkstančius Tėvynės gynėjų, kurie nesitraukė net ir tamsiausiomis valandomis, sklindant žiniai apie pralietą kraują, nes puikiai žinojo, kad už jų nugarų – milijonai“, „gedime tų, kurie sudėjo savo gyvybes ar prarado sveikatą, kad mes galėtume būti laisvi“.
Sausio 13-oji / LR Prezidentūros / R. Dačkaus nuotr. Minėjimo akimirka / LR Prezidentūros / R. Dačkaus nuotr.
Valstybės vadovas apgailestavo, kad Lietuvos kaimynystėje tuo pačiu metu „džiugiai sodintas laisvės medis galiausiai nudžiūvo“ ir dabar matome, ką reiškia tironijos grįžimas.
„Todėl šiandien džiaugiuosi, kad Lietuvoje taip giliai įsišaknijusi laisvė veikti, necenzūruotas žodis ir nepriklausomybė“, – tvirtino jis.
Premjerė Ingrida Šimonytė prisiminė, kad prieš 31 metus būdama paauglė „nardė“ toje pačioje aikštėje po minią, iki galo nesuprasdama tų įvykių reikšmės ir deramai neįvertindama, kiek drąsos ir pasiryžimo reikia stovėti atsukus veidą prieš buką jėgą.
„Svarbu atkreipti dėmesį, kad visais laikais tikra kova už laisvę buvo savęs aukojimas dėl kitų, o ne pastanga užsidėti nuopelnų antpečius ar egoistinis naudos siekis“, – kalbėjo ji.
„Tai ne aklas neigimas, noras maištauti ir kelti sumaištį, bet kova už tai, kas svarbu, už ką esi pasiryžęs prisiimti atsakomybę. Nes laisvė visada yra kūryba, o ne destrukcija“, – tvirtino Vyriausybės vadovė.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė, kad kasmet Laisvės gynėjų dienos kontekstas yra vis kitoks, ir jis suteikia šiai datai skirtingo skambesio.
Sausio 13-osios minėjimas / BNS nuotr.
„Praeitais metais iškilmingai pažymėjome didvyriškų ir tragiškų įvykių trisdešimtmetį. Pažymėjome gal ne taip, kaip norėjome, nes šalį kaustė pandemija ir su ja susiję apribojimai. Deja, pandemija nepasitraukė iki šiolei. Prie koronaviruso iššūkių prisidėjo naujų grėsmių ir pavojų, taip pat ir globalių. Per pastaruosius metus situacija pasaulyje netapo stabilesnė, labiau prognozuojama, mažiau rizikinga“, – teigė parlamento vadovė.
„Tai suprasdami privalome išlikti budrūs ir tęsdami valstybingumo darbą neprarasti esminių orientyrų“, – pabrėžė ji.
Pasak V. Čmilytės-Nielsen, Lietuvos patirtis atkuriant nepriklausomybę parodė, kad drąsus žodis, darnus veiksmas ir tvirtas motyvas gali bendraminčius sutelkti, partnerius – įkvėpti, o nedraugus – sustabdyti, tačiau tam reikia santarvės tarp savų sienų.
„Valstybę sukurti gali tik žmonės, pasijutę piliečiais. Apginti valstybę, paremtą liberalios demokratijos vertybėmis, – tik laisvų piliečių jėgoms“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.
Pažeidimų neužfiksuota – policija
Prie Seimo ketvirtadienį vykusiame Sausio 13-osios minėjime pažeidimų neužfiksuota, teigia policija.
Po minėjimo prie parlamento vyksta Lietuvos šeimų sąjūdžio mitingas prieš šalies valdžią.
„Laisvės gynėjų dienos minėjimas praėjo ramiai, pažeidimų nebuvo užfiksuota, sulaikytų asmenų nėra“, – BNS sakė Vilniaus apskrities policijos atstovė spaudai Julija Samorokovskaja.
Jos teigimu, renginio metu dirbo ir vis dar dirba sustiprintos policijos pajėgos, tačiau tikslus pareigūnų skaičius neatskleidžiamas.
Nepriklausomybės aikštės prieigose, policijos duomenimis, per Laisvės gynėjų dienos minėjimą buvo susirinkę apie 2,5 tūkst. žmonių.
Tarp jų – ir protestuotojai, minėjimo metu nušvilpę Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, premjerę Ingridą Šimonytę.
Šalia Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos leidimą ilgalaikiam protestui turi Lietuvos šeimų sąjūdis.
Protestuotojai mitinguoja „prieš privalomą testavimą darbuotojų lėšomis, galimybių pasą“, taip pat protestuotojai reikalauja atstatydinti Vyriausybę, teigia sąjūdžio vadovas Raimondas Grinevičius.
Apie Sausio 13-ąją trumpai
Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės agresiją Vilniuje. Sovietai tuomet karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS.
1991-ųjų sausio 13-osios naktį prie Vilniaus televizijos bokšto, Lietuvos radijo ir televizijos komiteto pastato žuvo Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus, vėliau nuo sužeidimų mirė Vytautas Koncevičius. Buvo sužeista daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.
Nors sovietų kariams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.
Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės agresiją Vilniuje. Sovietai tuomet karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS.
