„Mes nemirėme, nes kaimynė atėjo ieškoti savo motinos [ir mus įspėjo], kai garbinome Švenčiausiąjį Sakramentą“, – šią savaitę Valensijos provincijos (Ispanija) Paiporto Šv. Jurgio kankinio parapijos klebonas kunigas Gustavo Riveira (Gustavas Riviera) CNA ispanų naujienų partneriui „ACI Prensa”. Paiporto miestelis laikomas tragedijos, kurią sukėlė neseniai Ispanijoje įvykę potvyniai, nušluota vieta.
Spalio 29 d. popietę apie 18 val. 40-50 žmonių kalbėjo rožinį, o po pusvalandžio prasidėjo Švenčiausiojo Sakramento adoracija, kai jie buvo įspėti apie gresiantį staigų potvynį.
„Mes nemirėme, nes kaimynė atėjo ieškoti savo motinos. Jei ji to nebūtų padariusi, nebūtume gyvi, kad papasakojame šią istoriją“, – pabrėžė argentinietis kunigas, kuris kritikavo faktą, kad gyventojai nebuvo informuoti iš anksto: „Niekas mūsų apie nieką neįspėjo“.
Pasak kunigo, parapija buvo užlieta, tačiau, naudodamiesi kibirais, apie 60 jaunuolių sugebėjo pašalinti likusį vandenį, kai staigus potvynis atslūgo.
G. Riveira apibūdino panašų į Danteso apibūdintą vaizdą, su gatvėmis ir namais vis dar pilnais purvo, sukrautais sugedusiais automobiliais ir tekančio vandens nuniokotais daiktais.
„Turime kalnus purvo, nendrių. Žmonės išnešė baldus į lauką, kad išvalytų namus. Yra didžiulis nuniokojimas, kuris neapsiriboja vien purvu ir dumblu“, – aiškino jis.
Praėjus kelioms dienoms po potvynio, žmonėms bent jau nebetrūksta maisto ir vandens, tačiau parapijos Caritas negalėjo atnaujinti savo įprastos veiklos, aiškino kunigas. „Turėjome išmesti viską, ką turėjome, nes buvo padengta purvu. Nieko nebeturėjome.“
Tūkstančių ispanų dosnumo dėka gautos paramos daiktais jie negalėjo tinkamai sandėliuoti, nes Caritas patalpų dar nespėjo išvalyti.
Taigi, veikia tai, ką kunigas vadina „solidarumu iš rankų į rankas, kuris nėra toks struktūruotas“, bet atspindi išskirtinį darbą, kurį daugybę kartų atliko parapijiečiai, taip pat visko netekę per potvynį.
„Jie pademonstravo didžiulį solidarumą, tikrai pavyzdingą. Į pagalbą atėjo žmonės, jų dar niekada nematėme tiek daug. Tai labai gražu ir atveria širdį“, – komentavo Riveira.
Žvelgdamas į ateitį, kunigas išreiškė būtinybę atkurti ramybę: „Turime išlikti ramūs, kad galėtume viską pradėti iš naujo. Gyvenimo dėsnis – visada pradėti iš naujo. Vargas mums tą dieną, kai atsisakysime pradėti viską iš naujo ir žvelgtiį rytojų vilties kupinomis akimis.“
