Sinodinė Bažnyčia yra atvira visiems, kiekvienas joje yra laukiamas, ji visus priima gerbdama skirtumus, jų nenutrindama, nevienodindama, rašoma antradienį, birželio 20 d., Vatikane pristatytame būsimosios Vyskupų Sinodo asamblėjos darbo dokumente.
Vyskupų sinodo asamblėja tema: „Dėl sinodinės Bažnyčios: bendrystė, dalyvavimas ir misija“ vyks šių metų spalį Vatikane. Po metų – 2024 m. spalį – numatyta antroji asamblėjos dalis.
Šiems kulminaciniams dviem etapams skirtas Instrumentum laboris buvo parengtas remiantis medžiaga, gauta iš visų pasaulio vyskupijų, atspindinčia per pastaruosius dvejus metus vykusį procesą, pradėtą 2021 m. spalio 10 d., kai Pranciškus paragino visą Bažnyčią pradėti kelionę, kuri padėtų suprasti, ko reikia imtis, kad viso pasaulio katalikų bendruomenė vis labiau save suvoktų ir gyventų kaip sinodinė Bažnyčia.
Vatikano spaudos salėje pristatytą Instrumentum laboris sudaro šešiasdešimties puslapių tekstas, suskirstytas į dvi dalis ir penkiolika skyrių. Pirmojoje dalyje kalbama apie pastarųjų dviejų sinodinės kelionės metų patirtį, antrojoje – išryškinami prioritetiniai klausimai, sudarysiantys spalio mėnesį vyksiančios asamblėjos tematiką.
Šią dalį savo ruožtu sudaro trys teminės grupės – augti bendrystėje priimant visus, nė vieno neišskiriant; pripažinti ir vertinti kiekvieno pakrikštytojo indėlį į misiją; permąstyti vadovavimo būdus ir struktūras, kuriais būtų galima geriau visus įtraukti į dalijimąsi bendra atsakomybe misionieriškoje sinodinėje Bažnyčioje.
Bažnyčios sinodiškumas turi labiau persmelkti visas jos institucijas, struktūras bei procedūras, rašoma darbo dokumente. Sinodinė Bažnyčia pirmiausia yra įsiklausanti Bažnyčia. Ji trokšta būti nuolanki, žino, kad turi mokėti prašyti atleidimo ir kad jai dar daug ko reikia išmokti.
Šiandien ji išgyvena rimtą pasitikėjimo ir patikimumo krizę. Šią krizę įvairiuose kontekstuose sukėlė seksualiniai nusikaltimai, netinkamas materialinės nuosavybės administravimas, piktnaudžiavimai turimu autoritetu ir poveikiu sąžinėms. Krizei įveikti būtina labai gili sąžinės patikra, atidus įsiklausymas į Šventosios Dvasios balsą, kad nesulėtėtų atsinaujinimo, atgailos ir atsivertimo kelionė, vedanti į susitaikinimą, išgydymą ir teisingumo atkūrimą.
Sinodinė Bažnyčia yra susitikimo ir dialogo Bažnyčia, susitikimo ir dialogo su kitų religijų tikinčiaisiais ir kitų kultūrų žmonėmis. Tai Bažnyčia, kuri nebijo įvairovės. Sinodinę Bažnyčią nepaliaujamai maitina slėpiniai, švenčiami liturgijoje.
Atskiras dėmesys Sinodo darbo dokumente skiriamas valdžios vykdymo ir autoriteto Bažnyčioje klausimams. Reikia aiškiai įvardyti, kur valdžia ir autoritetas remiasi autentiška tarnyste, o kur mėgdžioja pasaulietinę valdžią. Taip pati iškeltas integralios ir nuolatinės formacijos poreikis, būtinumas atnaujinti kalbą, vartojamą pamokslavime, katechezėje, taip pat visose komunikacijos su tikinčiaisiais ir visuomene formose, tiek naudojant tradicines žiniasklaidos priemones, tiek ir bendravimą socialiniuose tinkluose.
