ES siekia išplėsti sankcijas Rusijai papildant jas naftos ir dujų embargu, tačiau tokiai priemonei pasiruošti užtruks mažiausiai „kelis mėnesius“, penktadienį naujienų agentūrai AFP sakė Europos pareigūnai.
Praėjusią savaitę blokas įvedė draudimą vartoti rusiškas akmens anglis, taip žengdamas pirmąjį žingsnį prieš Rusijos energijos išteklių eksportą – pagrindinį tvirtos valiutos šaltinį Maskvai.
Tačiau sankcijos anglims pradės veikti tik rugpjūčio viduryje ir turėtų kasmet paveikti maždaug 8 mlrd. eurų apimties Rusijos pardavimus užsienyje.
Naftos ir dujų pardavimai Europos Sąjungai sudaro kur kas didesnę Rusijos pajamų dalį: skirtingais vertinimais, nuo 0,25–1 mlrd. eurų per parą.
ES viešoji ir politinė nuomonė krypsta į visišką energijos tiekimo uždraudimą, tęsiantis Maskvos karui prieš Ukrainą ir atsirandant žiaurumų požymiams.
Vienas ES pareigūnas, dalyvaujantis diskusijose dėl Rusijos energijos importo mažinimo, pareiškė, kad Europos Komisija „svarsto įvairias galimybes“. EK vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) jau viešai pasisakė, kad būtų imtasi priemonių rusiškos naftos importui apriboti.
Visgi pareigūnas pabrėžė, kad „priimti su nafta susijusias priemones reiškia atšaukti galiojančias sutartis, rasti alternatyvų ir užkirsti kelią [sankcijų] apėjimui“.
„To negalima padaryti per vieną naktį. Tam reikia mažiausiai kelių mėnesių“, – pridūrė jis.
Pasipiktinimas karu
Augantis ES pasipiktinimas dėl karo užgožia nuo rusiškos naftos ir dujų priklausomų valstybių narių, tokių kaip didžiausia bloko ekonomika Vokietija, Italija, Graikija ir Austrija, abejones.
Kai kurios Bendrijos šalys, kaip antai Lietuva, jau paskelbė draudimus nacionaliniu mastu pirkti rusišką naftą ir dujas.
Vienas iš būdų greitai paralyžiuoti įplaukas, kuriomis Rusija finansuoja karą, galėtų būti mokėjimas už energijos importą per sąlyginio deponavimo sąskaitą – jos Maskva negalėtų paliesti, kol bus pasiektas susitarimas karui užbaigti.
Tačiau ES galvoja ir apie galimas Rusijos atsakomąsias priemones, tokias kaip eksporto mažinimas ar, kaip išvakarėse pareiškė prezidentas Vladimiras Putinas, pardavimų Azijai didinimas.
Bet kuriuo atveju aišku, kad Europos pramonė ir vartotojai turės vartoti mažiau naftos ir dujų – ekonomistai tai vadina „paklausos naikinimu“.
„Paklausos mažinimas turės įtakos kainų šuoliams“, – sakė kitas ES pareigūnas, antrindamas keliems bloko ministrams.
Jie atkreipė dėmesį, kad Vašingtonas – pagrindinis ES partneris skelbiant sankcijas, prieš mėnesį pats uždraudęs importuoti rusišką energiją – nenoriai laukia benzino kainų augimo JAV vairuotojams.
„Be to, jei Rusija pardavinės europiečių ignoruojamą naftą kitiems pirkėjams, sankcijos neveiks“, – pareiškė vienas ES pareigūnas.
Europiečiai ir amerikiečiai siekia, kad sankcijų nesusilpnintų Kinijos ir Indijos pozicija.
Briuselis perspėjo Pekiną ir Delį, kad ES būtų „sunku priimti partnerius, žlugdančius sankcijas“, sakė vienas ES diplomatas.
ES vienybė
Tuo pačiu ES siekia išsaugoti savo 27 narių vienybę sprendžiant opius energetikos klausimus, susijusius nacionaliniais interesais.
Visgi ryžtas nubausti Rusiją per energijos sektorių buvo akivaizdus per vėliausią ES užsienio reikalų ministrų susitikimą, surengtą pirmadienį Liuksemburge.
„Europos Sąjunga leidžia šimtus milijonų eurų naftos importui iš Rusijos, ir tai neabejotinai prisideda prie šio karo finansavimo“, – tąsyk sakė Airijos diplomatijos vadovas Simonas Coveney (Saimonas Kovenis).
„Mūsų požiūriu, turime nutraukti šį karo finansavimą, net jeigu tai sukuria milžiniškų iššūkių ir problemų Europos Sąjungai, kuriuos turime spręsti kartu“, – pabrėžė jis.
ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) po pirmadienio susitikimo sakė, kad „niekas neatmestina, įskaitant sankcijas naftai ir dujoms“, bet pabrėžė, kad kol kas jokio sprendimo nepriimta.
J. Borrellis sakė, kad per 2021 metus ES sumokėjo Rusijai apie 80 mlrd. JAV dolerių (74 mlrd. eurų) už naftą ir 20 mlrd. dolerių (18,5 mlrd. eurų) už dujas, tai yra mokėdavo vidutiniškai po 250 mln. eurų per dieną.
Kiti Europos šaltiniai, įskaitant Europos Parlamento narius, yra sakę, kad už importuojamą rusišką iškastinį kurą mokama iki 700 mln. eurų per dieną.
Šie skaičiai skiriasi, priklausomai nuo vertinamo laikotarpio, sutartyse numatytų ir momentinių rinkos sandorių kainų, taip pat valiutos kurso svyravimo.
Energijos paklausos pliūpsnis, kai buvo pradėta švelninti dėl COVID-19 pandemijos įvestus suvaržymus, lėmė kainų šuolį dar prieš prasidedant karui Ukrainoje.
Tarptautinės energijos agentūros duomenimis, 2021 metais ES importavo iš Rusijos 155 mlrd. kubinių metrų dujų ir tai sudarė 45 proc. viso Bendrijos importuotų dujų kiekio.
Pasaulio ekonomikos forumas sako, kad ES gauna iš Rusijos daugiau kaip ketvirtadalį savo suvartojamos neperdirbtos naftos, bet pastarąjį dešimtmetį ši dalis mažėjo.
