Britų politikos ir ekonomikos leidinio „The Economist“ sudarytame kasmetiniame pasaulio demokratijos indekse Lietuva pakilo per dvi pozicijas, bet liko trečia iš Baltijos šalių.
2021 metų demokratijos indekse Lietuva užima 40 vietą su 7,18 balo iš 10. Palyginti su pernykščiu indeksu, Lietuva pakilo per dvi pozicijas.
Lietuvos rinkimų procesas ir pliuralizmas indekse įvertintas 9,58 balo, valdžios funkcionavimas – 7,86 balo, politinis dalyvavimas – 6,67 balo, politinė kultūra – 6,88 balo, pilietinės laisvės – 8,24 balo.
Aukščiausiai iš Baltijos šalių demokratijos indekse yra Estija – 27-oje vietoje, Latvija užima 38-tą vietą. Lenkija šiame indekse užima 51 vietą.
Geriausiai demokratijos kokybė įvertinta Norvegijoje (9,75 balo), Naujoje Zelandijoje (9,37 balo) ir Suomijoje (9,27 balo), o žemiausioje 167-oje vietoje yra Afganistanas.
Šio indekso rezultatais pirmadienį pasidalino Vyriausioji rinkimų komisija, nurodžiusi, kad pagal rinkimų procesą ir pliuralizmą „Rytų Europos valstybių regione, kuriam priskirta Lietuva, tai yra aukščiausias įvertinimas“. Tokį patį indeksą turi Estija, Čekija, Slovėnija, Latvija ir Slovakija.
Aukščiausias demokratijos lygis Lietuvoje buvo 2013–2015 metais ir siekė 7,54 balus
2020 metais Lietuva buvo gavusi 7,13 balo ir užėmė 42 vietą, 2019-aisiais Lietuvai buvo skirtas 7,5 balų įvertinimas ir 37 vieta. 2018 metais Lietuva taip pat buvo gavusi 7,5 balo ir užėmė 36 vietą. Aukščiausias demokratijos lygis Lietuvoje buvo 2013–2015 metais ir siekė 7,54 balus.
Kaip ir anksčiau, taip ir 2021 metais, Lietuva pagal šį demokratijos indeksą yra priskiriama „demokratijos su trūkumais“ kategorijai. Šiai kategorijai priskiriamos šalys, turinčios laisvus ir sąžiningus rinkimus. Kaip nurodo VRK, jose gerbiamos pagrindinės pilietinės laisvės, tačiau esama trūkumų sprendžiant demokratijos problemas, tokias kaip neišvystyta politinė kultūra ir nedidelis politinis dalyvavimas.
„The Economist“ analitikų sudaromas valstybių demokratijos indeksas apibrėžiamas skalėje nuo nulio iki 10. Pagal jį valstybė priskiriama vienai iš keturių kategorijų: „visiška demokratija“, „demokratija su trūkumais“, „mišrus režimas“ ir „autoritarinis režimas“. Iš viso „The Economist“ analitikai vertino 167 valstybes.
