Pirmą kartą teko dalyvauti Pasaulinėse jaunimo dienose Lisabonoje. Jų tema – „Marija susirūpinusi skubiai iškeliavo” (Lk 1,39). Kelionę į Portugalijos sostinę organizavo Vilkaviškio vyskupijos Jaunimo centras. Kelionės įspūdžiai tokie gilūs, kad negaliu jais nepasidalinti, nors po kelionės jau praėjo šiek tiek laiko. Kartu su Vilkaviškio vyskupijos jaunimo grupe net penkias dienas keliavome iki Lisabonos, tiek pat – atgal, kasdien aplankant šventąsias vietas ir meldžiantis jose, bet nuovargio lyg nebūta, kelionė buvo kupina naujų patirčių ir atradimų.
Pasaulio jaunimo dienos, šį rugpjūtį vykusios jau 35-ąjį kartą, tai dvasinė šventė meldžiantis ir bendraujant su popiežiumi. Pamatyti popiežiaus Pranciškaus akis iš taip arti, jausti jo šilumą, tvirtumą ir dvasinę šviesą – išties nepaprastas jausmas ir palaima. Tai labai jaudinantis dvasinis patyrimas, suteikiantis vidinės stiprybės ir įkvėpimo, atveriantis naujas erdves ir perspektyvas, stiprinant ryšį su Bažnyčia. Ypač įspūdinga buvo naktis po atviru dangumi, jaukus ir šiltas tarpusavio bendravimas, o ryte – susitikimas su popiežiumi ir bendros Mišios.
Iš visų pasaulio kraštų Į Lisaboną suvažiavęs jaunimas buvo labai draugiškas, domėjosi kitų šalių papročiais ir tradicijomis, bendraujantis, tolerantiškas – jokio įžeidaus žodžio, jokio žeminimo – vien tik šypsenos vieni kitiems ir stebėtinas paslaugumas. Tai draugystės ir pagarbos kalba, suprantama ir be žodžių. Kai pasaulyje tiek daug nesantarvės ir skausmo, atrodė, kad būtent per maldą, į kurią įsiliejo ir jaunimo grupės iš karo baisumus išgyvenančių šalių, galima tikėtis taikos ir Dievo malonės. Juk ir mūsų seneliai tremtyje stiprybės ir vilties sėmėsi maldose.
Bet pati svarbiausia man asmeninė patirtis. Pasaulio jaunimo dienos ir piligriminė kelionė sustiprino mano ryšį su Dievu, labiau įsigilinau į tikėjimą, į maldą ir jos prasmę. Įgijau gilesnį supratimą apie tikėjimo reikšmę gyvenime. Per susitikimus su popiežiumi, pamokslus, maldas, ir per Šv. Mišias, vykusias visos piligriminės kelionės metu, gavau stipresnį suvokimą apie Dievo meilę, globą, ir pasitikėjimą juo.
Už suteiktą galimybę dalyvauti Pasaulio jaunimo dienose esu nuoširdžiai dėkinga Sintautų parapijos klebonui Romui Budrevičiui, taip pat kelionės vadovams Aurimui Galianovui, Rūtai Jurkšaitei, Jacintai Goberienei, kun. Deividui Baumilai, sesei Marijai Rugevičiūtei. Ačiū Jums už tą nuoširdų juoką, už tai, kad rūpinotės mūsų visų saugumu, už suteiktas naujas žinias, už suteiktą galimybę pamatyti ne tik pasaulio, bet augti ir tobulėti tikėjimo kelyje.
Pasaulinės jaunimo dienos suteikia galimybę jaunimui būti arčiau Dievo, labiau pažinti pasaulį ir kitų tautų kultūrą. Padeda gilinti tikėjimo sampratą, meilę ir atsidavimą Dievui, gamtai, ir kitiems žmonėms. Turiu viltį, jog ši dvasinė bendrystė, užsimezgusi Pasaulinėse jaunimo dienose, plėsis ir tęsis ateityje.
