Sausio 22 d., sekmadienį, Paryžiaus gatvėse vyko eitynės „Už gyvybę”, kurių metu buvo iškelti svarbūs gyvybės politikos klausimai. Šiuo metu svarstomas teisės į abortą įtraukimas į Prancūzijos konstituciją ir kylanti grėsmė, kad gali būti priimtas eutanaziją leidžiantis įstatymas.
Eitynės už gyvybę tradiciškai rengiamos Paryžiuje trečiąjį sausio sekmadienį, minint 1975 m. sausio 17 d. priimtą Veido įstatymą, kuriuo Prancūzijoje buvo leista daryti abortus. Tačiau šiemet demonstrantai pirmenybę teikė gyvenimo pabaigos temai, nes vyriausybė neslepia siekio pakeisti įstatymą ir legalizuoti pagalbinę savižudybę.
Nicolas Tardy-Joubert’as, „Maršo už gyvybę” prezidentas, griežtai pasisako prieš šį projektą: „Žudymo draudimas turi išlikti pamatinis”.
Judėjimo organizatorių uždavinys – paskatinti politikus mąstyti kitaip ir atsisakyti mirties kultūros skatinimo, vietoj to kuriant alternatyvią politiką, kurioje būtų gerbiama gyvybė ir žmogaus asmens orumas.
„26 Prancūzijos departamentuose trūksta paliatyviosios pagalbos skyrių, manome, kad politinis prioritetas turi būti teikiamas būtent jiems, o ne eutanazijai”, – pridūrė Tardy-Joubert.
Darbotvarkėje taip pat buvo klausimas dėl teisės į abortą įtraukimo į Prancūzijos konstituciją. Dėl šio pasiūlymo lapkričio mėn. balsavo Nacionalinė asamblėja, tačiau jį dar turi apsvarstyti Senatas, o tai planuojama padaryti vasario 1 d.
Demonstrantai atliko savo darbą, kad pasiųstų jiems entuziastingą palaikymo ir pasipriešinimo signalą
Praėjusių metų spalio mėnesį Senatas komitete balsavo prieš šią nuostatą. Tikėtina, kad aukštieji rūmai, kuriuose dominuoja dešinieji, vėl pripažins šį projektą negaliojančiu, tačiau stiprus žiniasklaidos spaudimas gali priversti senatorius persigalvoti. Demonstrantai atliko savo darbą, kad pasiųstų jiems entuziastingą palaikymo ir pasipriešinimo signalą.
Spauda kalbėjo apie „kelis tūkstančius dalyvių”, o organizatoriai nurodė 20 000 dalyvių skaičių. Stebėtojų dėmesį patraukė eisenos jaunatviškumas. Penkios aktyvistės iš organizacijos „Femen”, kuri save vadina “ypatingąja feminizmo jėga, jo koviniu būriu”, bandė sutrikdyti eitynes, bet buvo suimtos policijos.
Eitynes už gyvybę palaikė ryškios asmenybės, akademikai ir gydytojai. Kita vertus, nedalyvavo nė vienas deputatas.
