Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios šventoriuje ką tik baigtas statyti žemaičiuose populiarus ir dažnas, o Aukštaitijoje gana retas statinys – beveik keturių metrų aukščio Lurdas.
Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios šventoriuje Dievo Motinos garbinimo vietos statybų ėmęsis klebonas Romualdas Zdanys tikisi, kad Lurdas susimąstymui, o gal ir maldai pakvies ir tuos, kurie tvirtina, kad geriau nei bažnyčiose jaučiasi gamtoje.
„Melstis galima bet kurioje vietoje. Tačiau sakrali vieta, į kurią renkasi daugiau žmonių, labiau įkvepia pamaldumui“, – patikino klebonas.
Pradžia Prancūzijoje
Lurdas – vietovė Prancūzijoje, kurioje, kaip tikima, prieš 164 metus ligotai mergaitei Bernadetai pasirodė pati Dievo Motina ir paprašė maldų. Mergelės Marijos įkvėpta, Lurdo apylinkėse Bernadeta atkapstė ir šaltinį, tebetrykštantį ir dabar. Netrukus patikėta, kad to šaltinio vanduo – stebuklingas, gydantis nuo įvairių negalių.
Dar užpraeitame amžiuje išgijimo trokštantiems žmonėms ėmus masiškai traukti į Lurdą, jame pradėtos statyti šventovės, įrengtos gydomojo šaltinio vandens vonios. Jau pusantro amžiaus į Prancūzijos Lurdą plaukia minios, kasmet čia apsilanko milijonai turistų. Be to, vadinamųjų lurdų – akmeninių urvų pristatyta visame katalikiškajame pasaulyje. Nemažai jų ir Lietuvoje.
Iš visų Lietuvos regionų lurdus labiausiai pamėgę žemaičiai.
Iš visų Lietuvos regionų lurdus labiausiai pamėgę žemaičiai. Įprasta, kad lurdai turi ir žvakių šventoves. Kalbėdami maldas, tikintieji paprastai uždega ir žvakes. Tokia žvakių šventovė bus ir Panevėžio Lurde.
Kunigas R. Zdanys teigė pasirūpinsiantis, kad prie Lurdo būtų ir laminuotų maldų tekstų. Ką tik baigtas sumūryti Šv. Petro ir Povilo bažnyčios Lurdas – vienas iš nedaugelio Aukštaitijoje.
Kitokia Marija
Pats klebonas R. Zdanys Prancūzijos Lurde nebuvęs. Tačiau jis lankęs daugybę įvairiose Europos šalyse esančių tokių sakralinių vietų. Anot dvasininko, pagrindinis lurdų akcentas – Dievo Motinos statula. Jos kuriamos tipinės, pagal pirminį Lurde pastatytos Dievo Motinos statulos pavyzdį.
„Žinoma, kad Bernadetai pasirodžiusi Mergelė Marija, kurią mergaitė įvardijo „graži ponia“, ryšėjo mėlyna juosta ir buvo apsisiautusi mėlynu apsiaustu. Tačiau Panevėžio Lurdo Dievo Motinos statula bus balta. Ji – iš balto marmuro, mano nupirkta Lenkijoje“, – pasakojo klebonas.
Pasak dvasininko, Panevėžio Lurde Dievo Motinos skulptūra specialiai jai skirtoje nišoje įmontuota vos prieš porą dienų ir tai buvo paskutinis šį statinį sumūrijusio meistro Kęstučio Masėno darbas.
Statyti Lurdą meistras pradėjo dar pernai liepą, žiemą statybos darbai buvo sustoję. Vejoje greta Lurdo įcementuotos taip pat skaldyto akmens Rožinio stotys.
Tekės ir vanduo
Prie Lurdo rožinį bus galima kalbėti ir žengiant per akmenines stotis, ir sėdint ant suoliukų, kurių akmeninius stovus meistras jau pastatė, beliko juos uždengti medžio lentomis.
Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje pastatyto Lurdo šventinimas numatytas paskutinę gegužės dieną, iškilmingai užbaigiant šį mėnesį, per kurį įprasta kalbėti Marijos litaniją bei skirti jai kitas maldas.
Bendroms maldoms prie Lurdo klebonas K. Zdanys tikinčiuosius yra numatęs sukviesti spalio mėnesį.
Kaip ir Prancūzijoje, taip ir iš Panevėžio Lurdo tekės vanduo. Tik šįkart – ne šaltinio, o atitekantis vamzdynais.
Išskirtinis užsakymas
Akmens meistras Kęstutis Masėnas Panevėžio Lurdą teigia statęs iš viso keturis mėnesius ir tris savaites.
Į Lurdą sudėta 30 tonų skaldytų akmenų ir tiek pat cemento mišinio. Dirbo meistras vienas pats, o sunkiausia, anot jo, į kone keturių metrų aukštį buvo kiloti ir akmenis, ir betoną.
Panevėžio Lurdo aukštis siekia 3,8 metro.
K. Masėnas teigė, kad Lurdas – pirmas jo pastatytas sakralinis kūrinys. Klausimas, gal mūrydamas tokį statinį ir pats patyrė išskirtinių pojūčių, Kęstutį prajuokino. Jis teigė, kad dangus jam nebuvo atsivėręs, nekilo ir ypatingų minčių, nors dirbti buvo įdomu ir smagu.
Dvasininkas prisipažino nesantis giliai tikintis, bet kitų religinius jausmus gerbiantis. O kad prie jo statyto Lurdo žmonės eis melstis, meistrui išties smagu. Pats jis netrukus trauks į Rokiškio rajoną. Ten gavęs ūkininko užsakymą skaldytais akmenimis papuošti sodybą.
K. Masėnas iš tokių akmenų mūrijantis ne tik pavėsines ar lauko židinius, bet ir statantis namus.
