Ankstyvą rugsėjo 17-sios rytmetį 47 Panevėžio vyskupijos Gyvojo Rožinio draugijos maldininkai iš Panevėžio – Krekenavos dekanato, Kupiškio dekanato Subačiaus parapijos, Utenos dekanato, Panevėžio miesto bei Kauno arkivyskupijos Jonavos dekanato, lydimi Panevėžio vyskupijos Gyvojo rožinio draugijos dvasios vadovo Ramygalos parapijos klebono kun. Alfredo Puško, iškeliavo į piligriminę kelionę į Lenkiją Šventojo Jono Pauliaus II keliais.
Su galinga rožinio malda, besiklausydami kunigo Alfredo prasmingos, dvasingos, katechezės, piligrimai nuvyko į Studzieničną. Čia Matki Božej šventovėje piligrimus svetingai sutiko sesuo Maria Tomaszewska. Ji papasakojo bažnyčios istoriją, pasidalijo liudijimais apie stebuklus, kuriuos patyrė žmonės lankydami šią vietą, su pasitikėjimu melsdami Dievo Motiną malonių. Sesė Maria piligrimams dovanojo rožinius, kuriuos savo rankomis laisvalaikiu daro lenkų šeima ir dovanoja juos, kad ir piligrimai, dovanodami jų rožinius savo draugams bei pažįstamiems skleistų rožinio maldą ir jos galią. Sesuo Maria džiaugėsi piligrimais ir pažadėjo prisiminti juos savo maldose.
Popiežius Jonas Pauliaus II yra sakęs, kad melstis rožinį tai lyg laikytis švč. Mergelės Marijos rankos. Po susitikimo su sese, šalia esančioje Kaplica na Wyspie, piligrimai šventė Eucharistiją. Šv. Mišias aukojo mus lydėjęs kunigas Alfredas. Paaukoję Viešpačiui savo intencijas, pasimaitinę Dangiškąja duona ir pripildyti Dievo malonių, piligrimai nuskubėjo į laivą, kuriuo, kaip kadaise popiežius Jonas Paulius II, jie plaukė kanalais į Augustavą.
Kelionėje dainomis, pritariant akordionui, lietuvius linksmino kartu plaukusi lenkų piligrimų grupė. Drauge su jais giedota popiežiaus Jono Pauliaus ir piligrimų mylima giesmė „Viešpats pakrantėj stovėjo…“ Ir buvo visai nesvarbu, kad giedota skirtingomis kalbomis, tačiau giesmė skambėjo labai garsiai ir nuoširdžiai, joje piligrimai buvo kaip vienis.
Taip pat lietuviai aplankė nuostabią Augustavo katedrą baziliką. Ten dalyvavo Švč. Sakramento adoracijoje. Netrumpa kelionė namo visai neprailgo, nes jie meldėsi rožinį ir klausėsi nepailstančio kunigo Alfredo minčių, vedančių juos į šventumą.
Pripildyti Dieviško džiaugsmo, praturtėję dvasiškai, patyrę šiltą tarpusavio bendrystę, laimingi, apie vidurnaktį piligrimai pasiekė namus. Jie nuoširdžiai dėkoja kelionės organizatoriams.
