Birželio 14 d. Panevėžio katedroje, minint kankinio Alfonso Lipniūno kunigystės šventimų 91-ąsias metines, vyko jo beatifikacijos bylos uždarymas vyskupijoje.
Uždarymo ceremonijoje dalyvavo Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas, arkivyskupas Lionginas Virbalas, vyskupas Jonas Kauneckas, daugiau nei 50 vyskupijos kunigų bei keletas svečių iš kitų vyskupijų, kunigo Alfonso Lipniūno giminaičiai.
Bylos užbaigimo ceremonija vyko pagal Kanonų teisės kodekse numatytas teisines normas ir procedūras. Postulatorius kun. Vitalijus Kodis pristatė trumpą kankinio biografiją.
Alfonsas Lipniūnas Alfonsas Lipniūnas gimė 1905 m. kovo 12 d. Pumpėnų parapijoje. Baigęs gimnaziją, įstojo į Kauno kunigų seminariją. Seminarijos rektorius prelatas Maironis charakteristikoje rašė: „Alfonsas mokėsi labai gerai, gabus, draugų mylimas, įtakingas, turi gabumų organizaciniam darbui, pamokslininkas labai geras, skaito vokiškai, prancūziškai, rusiškai, esperanto kalba. Tinka būti mokytoju.“
1930 m. birželio 14 d. iš Kauno arkivyskupo Juozapo Skvirecko rankų Alfonsas Lipniūnas gavo kunigystės šventimus. Vyskupas Kazimieras Paltarokas jį paskyrė Panevėžio jaunimo sielovadininku ir Panevėžio katedros vikaru. Savo gausios pastoracinės veiklos dienotvarkėje jis rado laiko tolimesnėms studijoms Vytauto Didžiojo universitete, kur apsigynė teologijos licenciato laipsnį. Išvyko į Lilio Socialinių ir politikos mokslų universitetą; 1937–1939 m. studijavo Paryžiaus Katalikiškų institute.
Grįžęs į Lietuvą, kunigas Alfonsas ėjo lektoriaus pareigas Panevėžio pedagoginiame institute. Šiam persikėlus į Vilnių, ten išvyko ir kunigas A. Lipniūnas. Nacių okupacijos metais savo pamokslais stiprino viltį. Visas Vilnius rinkosi pasiklausyti jo pamokslų. Naciams jo pamokslai nepatiko. 1943 m. kovo 17-osios naktį kunigas buvo areštuotas ir išvežtas i Štuthofo koncentracijos stovyklą. Lageryje jis vykdė slaptą religinę veiklą. Mišias kunigas aukodavo sandėliuke, kuriame tilpo trys žmonės. Ir iš ten Komunija buvo dalijama po visą lagerį. Kun. Alfonsas pasižymėjo didele drąsa: klausė išpažinčių, padėjo Mišias aukoti ir kitų tautybių kunigams.
Artėjant frontui, 1945 m. sausio 25 d., prasidėjo lagerio evakuacija. Spaudžiant dideliam šalčiui, išsekusiems kaliniams reikėjo nueiti kelių šimtų kilometrų mirties kelią. Daugelis mirė arba buvo nušauti pakelėje. Ir tame pragare A. Lipniūnas tęsė kunigo misiją. Jis sulaukė laisvės Pucko miestelyje prie Baltijos jūros, tačiau užsikrėtęs dėmėtąja šiltine, išsekintas kalinimo, ligų, maisto ir vaistų trūkumo, kovo 28 d. mirė. Kunigas Alfonsas Lipniūnas buvo palaidotas Pucko kapinėse. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, jo palaikai perkelti į Panevėžį.
Panevėžio katedroje vykusios ceremonijos metu vyskupas Linas Vodopjanovas pasirašė dekretą dėl bylos užbaigimo vyskupijos mastu ir jo perdavimo Šventųjų skelbimo kongregacijai. Vyskupas L. Vodopjanovas, be kita, ko kalbėjo: „Lipniūno bylos užbaigimas Panevėžyje – tai neeilinis įvykis Panevėžio vyskupijoje. Mūsų laukia kitas etapas – bylos nagrinėjimas ir pripažinimas Romoje. Reikia, kad šventieji užimtų svarbią vietą mūsų gyvenime. Nebijokime šventųjų. Šventųjų gyvenimo pavyzdžiai krinta į žemę ir duoda gausių vaisių.“
Po bylos užbaigimo ceremonijos iškilmingoms Mišioms vadovavo Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas. Koncelebravo arkivyskupas Lionginas Virbalas, Alfonso Lipniūno beatifikacijos bylą užvedęs vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, vyskupijos kunigai.
