Minint Holokausto ir heorizmo atminimo dieną, ketvirtadienį Panerių memoriale Vilniuje pagerbtos Holokausto aukos.
Ceremonijoje, kurią organizavo Izraelio ambasada, dalyvavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, taip pat Izraelio, JAV ir Vokietijos ambasadoriai, Lietuvos žydų ir Holokaustą išgyvenusiųjų bendruomenių nariai.
Jie, laikydamiesi saugumo dėl COVID-19 pandemijos reikalavimų, prie paminklų ir masinių žudynių duobių vietų padėjo akmenukus ir gėlių, kantorius sukalbėjo Kadišą – maldą už mirusiuosius.
G. Landsbergis teigė, kad per Holokaustą buvo sunaikintas didžiulis Lietuvos kultūros ir tapatybės sluoksnis, tačiau svarbiausia yra kiekviena prarasta gyvybė, todėl atmintis turi būti puoselėjama ir perduodama ateities kartoms.
„Tai perspėjimas mums visiems, kad agresyviai prievartos politikai, tarpusavio neapykantai turi būti užkirstas kelias ir šiandien, kad ši tragedija daugiau niekada nepasikartotų. Tam turime nuolat mokyti ir šviesti mūsų visuomenę, ypač jaunąją kartą, bei nebijoti drąsiai ir atvirai kalbėti apie savo skaudžią istoriją“, – Užsienio reikalų ministerijos pranešime sakė G. Landsbergis.
Holokausto ir heroizmo atminimo diena, anot ministerijos, pradėta minėti 1953 metais, siekiant supažindinti visuomenę su Holokausto istorija, kovoti su antisemitizmu ir užtikrinti, kad tokia tragedija daugiau niekada nepasikartotų.
Šiemet sukanka 80 metų nuo Holokausto Lietuvoje pradžios: per Antrąjį pasaulinį karą išžudyta apie 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos žydų.
Paneriuose buvo nužudyta ir užkasta apie 100 tūkst. žmonių: 70 tūkst. žydų, 20 tūkst. lenkų ir apie 8 tūkst. rusų belaisvių.
Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 3 tūkst. žydų. Karo metais išgelbėti apie 8 tūkst. Lietuvos žydų, dar maždaug tiek pat liko gyvi, nes spėjo pasitraukti.
Izraelyje įsikūręs Holokausto studijų centras „Yad Vashem“ už žydų gelbėjimą Pasaulio tautų teisuoliais yra pripažinęs apie 900 lietuvių.
