NATO vadovas Jensas Stoltenbergas penktadienį pranešė, kad Aljansas stiprina savo gynybą papildomais aviacijos pajėgumais ir greitojo reagavimo dalinių kariais, siunčiamais į bloko rytinį sparną reaguojant į Rusijos karą prieš Ukrainą.
„Padėtis tebėra labai kintanti. Matėme, kad Ukrainos pajėgos narsiai kovoja ir iš tikrųjų yra pajėgios padaryti žalos įsiveržusioms Rusijos pajėgoms“, – po virtualaus NATO lyderių susitikimo sakė J. Stoltenbergas.
„Tai visokeriopa invazija į Ukrainą. Jie juda Kijevo link, o jų paskelbtas tikslas – Ukrainos vyriausybę“, – pridūrė jis.
J. Stoltenbergas perspėjo, kad Kremliaus agresija sukūrė „naują tikrovę“, keliančią grėsmę ne vien Aljansui nepriklausančios Ukrainos, bet ir visos Europos saugumui.
„Jau sustiprinome savo atgrasymo ir gynybos priemones“, – pabrėžė jis.
„Vakar sąjungininkai aktyvavo mūsų gynybos planus, ir dėl šios priežasties dislokuojame NATO reagavimo pajėgų elementus sausumoje, jūroje ir ore, kad toliau sustiprintume mūsų padėtį ir greitai atsakytume į bet kokį netikėtumą“, – sakė J. Stoltenbergas.
NATO stengiasi sustiprinti savo gynybą, o Jungtinės Valstijos jau anksčiau pasiuntė tūkstančius karių į bloko rytines nares, kai Kremlius akivaizdžiai ruošėsi pulti Ukrainą.
Aljanso vadovas pažymėjo, kad per šią operaciją aukšto lygio parengtis buvo paskelbta tūkstančiams karių, taip pat per 100 lėktuvų 30-yje vietų ir daugiau kaip 120 laivų, veikiančių nuo tolimosios Šiaurės, iki Viduržemio jūros.
„Tuo siekiama išsaugoti taiką, užkirsti kelią užpuolimui ir neleisti Ukrainoje vykstančiam karui persimesti į kurią nors NATO šalį sąjungininkę“, – pabrėžė J. Stoltenbergas.
Jis neatskleidė, kur konkrečiai bus pasiųstos reagavimo pajėgos, ir sakė, kad tai nuspręs NATO vyriausiasis pajėgų vadas.
NATO reagavimo pajėgos turi 40 tūkst. karių, iš kurių 8 000 karių gali būti per kelias dienas perkelti į reikiamą tašką ir veikti ore, jūroje ir sausumoje.
