Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) antradienį patvirtino naujuoju šalies gynybos ministru skiriantis socialdemokratų politiką Borisą Pistorius (Borisą Pistorijų), ir pareiškė, kad jis yra tinkamas asmuo šiam darbui itin svarbiu metu.
„Pistoriusas yra itin patyręs politikas, turintis administracinės patirties, daugelį metų dirbantis saugumo politikos srityje ir dėl savo kompetencijos, ryžto ir didelės širdies yra tinkamas asmuo vadovauti Bundesverui (ginkluotosioms pajėgoms) šiuo permainų laikotarpiu“, – sakė O. Scholzas.
Išvakarėse apie atsistatydinimą iš Gynybos ministerijos vadovės pareigų paskelbė Christine Lambrecht (Kristinė Lambrecht).
Planuojama, kad 62 metų B. Pistorius ketvirtadienį iš Vokietijos prezidento Franko-Walterio Steinmeierio (Franko Valterio Šteinmejerio) gaus paskyrimo pažymėjimą ir prisieks parlamente, sakė vyriausybės atstovas spaudai Steffenas Hebestreitas (Štefenas Hebeštraitas).
Po Ch. Lambrecht atsistatydinimo kancleris glaudžiai konsultavosi su savo partijos nariais ir parlamentinių frakcijų vadovais ir nusprendė, kad naujuoju gynybos ministru taps B. Pistorius, rašytiniame pareiškime teigė S. Hebestreitas.
B. Pistorius nuo 2013 metų vadovavo Žemutinės Saksonijos žemės vidaus reikalų ministerijai.
Jis turės vadovauti Vokietijos kariuomenės modernizavimo projektui ir prižiūrėti, kaip plečiamas ginklų tiekimas Ukrainai.
Jis turės vadovauti Vokietijos kariuomenės modernizavimo projektui ir prižiūrėti, kaip plečiamas ginklų tiekimas Ukrainai
Jam teks greitai įsijungti į naujas pareigas. Šią savaitę JAV gynybos sekretorius Lloydas Ostinas (Loidas Ostinas) turėtų apsilankyti Berlyne, o vėliau surengti sąjungininkų susitikimą Ramšteino oro pajėgų bazėje Vakarų Vokietijoje.
Sekmadienį Vokietijos ir Prancūzijos vyriausybės surengs dvišales derybas, įvyks šalių jungtinės saugumo tarybos posėdis.
Ch. Lambrecht ėjo gynybos ministrės pareigas nuo tada, kai 2021-ųjų gruodį kancleriu tapo O. Scholzas. Kritikai seniai teigė, kad ji netinkama šioms pareigoms, bet O. Scholzas ją palaikė ir dar praėjusį mėnesį pavadino „pirmarūše gynybos ministre“.
Vokietija vadovauja 2017 metais Lietuvoje dislokuotam tarptautiniam sąjungininkų batalionui, taip pat yra Lietuvai priskyrusi brigadą, dėl kurios nuolatinio dislokavimo Lietuvoje kilo ginčų.
O. Scholzo Socialdemokratų partijos (SPD) nario B. Pistorius pasirinkimas buvo netikėtas – jis įveikė daug garsesnius pretendentais į šį postą laikytus politikus, tokius kaip parlamento įgaliotinė ginkluotųjų pajėgų klausimams Eva Hoegl (Eva Hiogl) ir užimtumo ministras Hubertusas Heilas (Hubertusas Heilas).
B. Pistorius paskyrimu baigėsi etapas, kai Vokietijos gynybos ministro poste dirbo trys iš eilės moterys, be to, atsisakyta O. Scholzo pažado ministrų kabinete išlaikyti lyčių pusiausvyrą, duoto 2021-aisiais jam tapus kancleriu.
Osnabriuke gimęs B. Pistorius studijavo teisę ir dirbo advokatu, o 10-ajame dešimtmetyje pasuko į politiką.
Prieš užimdamas ligšiolinį savo postą Žemutinėje Saksonijoje, jis buvo Osnabriuko meras.
B. Pistorius užsitarnavo vardą savo darbu dėl Žemutinės Saksonijos policijos pajėgų atnaujinimo ir sustiprinimo kovai su ekstremizmu.
Savaitraštis „Der Spiegel“ pažymėjo, kad jis yra „labiausiai matomas“ iš žemių vidaus reikalų ministrų ir turi gerų ryšių su saugumo vadovais.
Anksčiau kalbėta, kad B. Pistorius pretenduoja į federalinio vidaus reikalų ministro postą – iš jo vėliau šiais metais turėtų pasitraukti Nancy Faeser (Nensi Fėzer).
Tapdamas gynybos ministru B. Pistorius žengė kitų garsių politikų, į nacionalinę politiką atėjusių iš Žemutinės Saksonijos, pėdomis. Tarp anksčiau šį kelią nuėjusių figūrų yra buvęs užsienio reikalų ministras Sigmaras Gabrielis (Zigmaras Gabrielis) ir buvęs kancleris Gerhardas Schroederis (Gerhardas Šrėderis).
