Priešingai nei kalbama apie sekuliarizaciją, vis daugiau jaunų žmonių Europoje ir Jungtinėse Valstijose renkasi krikščionybę – kai kuriose šalyse fiksuojamas spartus katechumenų augimas, o Velyknakčio vigilijoje krikštą priimusiųjų skaičiai siekė rekordus.
Ši tendencija matoma įvairiose šalyse. Milane šiemet 101 katechumenas per Velyknakčio vigiliją priiėmė Krikšto, Sutvirtinimo ir Eucharistijos sakramentus. Iš jų 44 proc. yra jaunesni nei 30 metų. Prancūzijoje krikštui rengiasi daugiau nei 21 tūkst. žmonių, iš jų apie 8,2 tūkst. paauglių. Jungtinėse Amerikos Valstijose taip pat fiksuojami rekordiniai skaičiai. Tai rodo, kad vis daugiau jaunų žmonių atsigręžia į tikėjimą, ieško prasmės ir vilties.
Dažniausiai tai jauni, Italijoje gimę žmonės iki 30 metų. Jie po maždaug dvejus metus trunkančio pasirengimo prašo tapti katalikais. Visi krikščioniškosios iniciacijos sakramentai jiems teikiami vienos šventės – Velyknakčio vigilijos – metu.
Milano arkivyskupijoje, kuri yra didžiausia Italijoje ir viena didžiausių Europoje, šiemet yra 101 katechumenas: 68 moterys ir 33 vyrai. Iš jų 35 yra italai, o 17 – iš kitų Europos šalių. Vyriausiam – 70 metų, jauniausiam – 16. Beveik pusė jų yra jaunesni nei 30 metų.
Katechumenų skaičius čia nuolat auga. 2023 metais jų buvo 73, 2024 metais – 83, o pernai – 89. Taip pat daugėja italų tautybės katechumenų.
Viena iš jų – 20 metų studentė Jessica Sangiovanni Gao (Džesika Sandžovani Gao). Ji pasakoja, kad tikėjimas jos gyvenime atsirado palaipsniui. „Jis buvo manyje kaip maža švieselė, kurią jaučiau, bet ilgai negalėjau suprasti“, – sakė ji.
Lemiamas momentas buvo susitikimas su kunigu Giorgio Begni (Džordžu Benji). „Būtent tada gavau postūmį sąmoningai priimti katalikų tikėjimą“, – pasakojo ji.
„Sunkumų metu žmonės pradeda melstis net nežinodami, į ką kreipiasi“, – pridūrė kunigas.
Merginos įtėvis, nors ir netikintis, ją palaikė. Pasak jos, tikėjimas tarp jaunų žmonių niekur nedingo, tačiau dažnai tampa labai asmenišku ir vidiniu dalyku.
Milano arkivyskupijos katechezės ir katechumenato tarnybos vadovas kunigas Matteo Dal Santo (Matėjas Dal Santo) pabrėžia, kad svarbiausia yra ne skaičiai, o pats reiškinys. „Vis dažniau tikėjimą renkasi jauni žmonės, gimę Italijoje, o ne imigrantai, kaip buvo anksčiau“, – aiškino jis.
Pasirengimas krikštui trunka apie dvejus metus. Šis laikotarpis apima ne tik tikėjimo ugdymą, bet ir įsitraukimą į bendruomenės gyvenimą. Svarbus vaidmuo tenka asmeniniam palydėtojui. Taip pat skaitoma Evangelija, ypač pagal Morkų.
Pasak kunigo, tikėjimo paieškos dažnai prasideda per sunkumus. „Žmonės patiria krizes, netektis ar kitus išbandymus. Tačiau jie ne užsisklendžia, o pradeda ieškoti prasmės“, – sakė jis.
Dažnai malda atsiranda dar prieš aiškų tikėjimą. „Sunkumų metu žmonės pradeda melstis net nežinodami, į ką kreipiasi“, – pridūrė kunigas.
Prancūzijos pavyzdys
Prancūzijoje šis reiškinys dar ryškesnis. Šiemet per Velyknakčio vigiliją buvo planuota pakrikštyti apie 13,2 tūkst. suaugusiųjų ir 8,2 tūkst. paauglių – iš viso daugiau nei 21 tūkst. žmonių.
Per metus suaugusiųjų krikštų skaičius išaugo 28 proc., paauglių – 10 proc. Per dešimtmetį šie skaičiai daugiau nei patrigubėjo.
Daugiausia katechumenų sudaro 18–25 metų jaunuoliai. Moterys sudaro apie 62 proc. visų besirengiančių krikštui.
Taip pat daugėja žmonių, neturinčių jokios religinės patirties.
Liono arkivyskupas Olivier de Germay (Olivjė de Žermė) teigia, kad šis reiškinys „stebina savo mastu ir greičiu“. „Matome stiprų Dievo ilgesį“, – paaiškino jis.
Augimas Jungtinėse Valstijose
Jungtinėse Valstijose taip pat fiksuojamas reikšmingas augimas. Kaip skelbia „The New York Times“, Detroito arkivyskupijoje šiemet buvo priimta 1 428 naujų katalikų – daugiausia per 15 metų. Galvestono–Hiustono arkivyskupijoje skaičius išaugo nuo 265 iki 400. Vašingtone – nuo 1 566 iki 1 755, o Niuarko arkivyskupijoje – iki 1 701.
Dauguma naujų tikinčiųjų yra 18–35 metų žmonės.
Pasak misionieriaus kunigo Maurizio Maifredi (Mauricijus Maifredis), vis daugiau jaunų žmonių nori artėti prie Bažnyčios ir ieško gyvo tikėjimo.
Jis taip pat pažymėjo, kad ši tendencija susijusi su popiežiaus Leono XIV pabrėžiamomis vertybėmis – dialogu ir solidarumu. „Karas tampa desperatiška žmonijos reakcija, kai prarandamas tikėjimas dialogu“, – sakė jis.
