Šių metų lapkričio 3-ią dieną Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos (toliau – NŠTA) atstovai susitiko su organizacijos „Mamos už LGBTQ+ vaikus“ narėmis. Iniciatyva susitikti kilo rugsėjo 13 d. vykusiame bendrame Lygių galimybių kontrolieriaus ir šeimų organizacijų susitikime, kuriame NŠTA atstovai išgirdo mamų už LGBTQ+ vaikus kvietimą ieškoti būdų, kaip susikalbėti skirtingų pasaulėžiūrų kontekstuose.
Abiejų organizacijų atstovai turėjo progos išsakyti savo nerimą ir lūkesčius, stengėsi empatiškai priimti ir atliepti vieni kitiems. Beveik tris valandas trukusioje skirtingų pasaulėžiūrų diskusijoje buvo susitarta, jog abiems pusėms priimtinas toks teiginys: „Mokykla turi tapti saugia vieta kiekvienam vaikui, nepriklausomai nuo jo savybių: išvaizdos, protinių ar fizinių gebėjimų, lytiškumo, požiūrių skirtumų, domėjimosi sričių. Pasisakome už pagarbą kiekvienam vaikui.“
Vertėtų patikslinti, kad abiejų diskusijos pusių supratimas apie tai, kas vaikams yra gera ir saugu, o kas ne, kai kuriais bruožais sutampa, o kai kuriais skiriasi. Tai akivaizdu paskaičius tiek „Mamų už LGBTQ+ vaikus” socialiniame tinkle „Facebook“ šio susitikimo aprašymą, tiek įvairias skaitytojų mintis po juo komentarų skiltyje. Siekdami tolesnio dialogo, susitikimą iniciavę NŠTA atstovai nutarė parašyti minėtos organizacijos dalyvėms laišką, kurį čia ir pateikiame.
Gerbiamos Lina ir Rasa,
Smagu, kad galėjome pagarbiai pasikalbėti. Manome, kad verta daugiau nei toleruoti kitaip manančius žmones. Galima teigiamai žvelgti į nuomonių skirtumą, kadangi tą patį reiškinį matome iš savo žiūrėjimo perspektyvos ir todėl galime padėti vieni kitiems realybę suvokti tiksliau.
Homoseksualų potraukį, lyties disforiją ir jų priežastis mes ir jūs vertiname skirtingai. Ir jūs, ir mes savo nuomonę grindžiame moksliniais tyrimais bei skausminga žmonių patirtimi. Tad kur slypi tiesa?
Pavyzdžiui, viena mergina kenčia nemėgdama savo besivystančių moteriškų kūno formų, o kita – dėl skausmingų išgyvenimų jau po krūtų pašalinimo operacijos ir vyriškų hormonų naudojimo, pablogėjus savijautai ir iškilus apgailestavimui dėl nevaisingumo. Moksliniai tyrimai irgi kartais kalba skirtingai. Tad ir apie juos reikia kalbėti analizuojant, kaip jie buvo atlikti, ar yra kontrolinė grupė, ar tirtoji grupė reprezentatyvi ir pan.
Kviečiame kalbėti apie mūsų pateikiamus tyrimus – tuos, kurie atskleidžia, jog potraukis tai pačiai gimčiai (lyčiai) arba noras keisti gimtį nėra įgimti, kad šių asmens savybių priežastis glūdi ankstyvos vaiko raidos metuose, kad gyvenimo eigoje jos gali keistis, o vaiko gerai raidai reikalingas tėtis ir mama, t. y. skirtingų gimčių tėvai. Taip pat ir į jūsų pateikiamus argumentus esame pasirengę įsiklausyti bei juos atidžiai įvertinti – kaip ir įvairias skausmingas patirtis.
Jūs sakote, kad šiuos dalykus išgyvenantys vaikai ar jaunuoliai yra mokyklose negerbiami ir skriaudžiami. Visiškai pritariame, kad tai yra blogai ir prašome jūsų tokius atvejus mums nurodyti.
Su mūsų organizacijos bendradarbių ir ekspertų pagalba, pasistengtume tokios mokyklos moksleiviams, o gal ir pedagogams, padėti ugdyti pagarbą kiekvienam moksleiviui. Tačiau taip pat ir mes jūsų norėtume paprašyti prisidėti prie minties ir žodžio laisvės išsaugojimo bei pagarbos ugdymo tiems jauniems žmonėms, kurie turi kitokią nuomonę.
Užsienio kraštuose moksleivė, pasisakiusi, kad lytis yra apsprendžiama biologijos, gali patirti psichologinį smurtą. Dėl tokio pat požiūrio neapykantos kalba buvo apkaltintos anglų rašytoja Joana K. Rowling ir Sasekso universiteto (homoseksuali) profesorė Kathleen Stock.
Pagarbiai ir korektiškai nepritariantys homoseksualiems santykiams ir jų atsisakę asmenys yra kaltinami homofobija. Šais atvejais diskriminuojami asmenys gynė paprastą ir intuityviai suprantamą požiūrį, kad vyriškumą ir moteriškumą nulemia biologija, kad vyras ir moteris atitinka vienas kitą gimtiniuose (lytiniuose) santykiuose.
Manome, kad tiek žymiosios anglų asmenybės, kurių viena, beje, laiko save lesbiete, tiek „eks-gėjai“ turi teisę savo pažiūras pagarbiai išsakyti, lygiai taip pat kaip ir pritariantieji gender ideologijai. Juk minties ir žodžio laisvė buvo įrašyta net Sovietų Sąjungos konstitucijoje, tiesa, tik formaliai.
Taip pat ir tie moksleiviai, kurie pagarbiai diskutuodami, savo nepritarimą homoseksualiems santykiams arba gimties keitimui grindžia tikėjimo argumentais, negali būti niekinami ir įžeidinėjami. Gal būt kas nors savo pažiūras grįs budizmo ar jogos argumentais – tokių dalykų būna ir laisvoje visuomenėje ir tai taip pat yra teisėta.
Deja, kaip žinome iš užsienio šalių pavyzdžių, minties laisvė yra leidžiama tik vienai diskusijos pusei, taip paneigiant ir patį tolerancijos principą. Pagarba vienas kitam kviečia diskutuoti ir kalbėtis, o ne įžeidinėti. Mokydamiesi iš kitų šalių patyrimo, kurkime Lietuvoje tokią mokyklą, kurioje saugiau jausis kiekvienas moksleivis.
