Pusė Norvegijos gyventojų nori laidotuvių bažnyčioje. „Daugelis laidotuvių būna ne tokios, kokių norėjo artimieji. Ir tai skaudina“, – rašo žinoma norvegų rašytoja Agnes Ravatn (Agnesė Ravatn) Norvegijos dienraštyje „Aftenposten“ paskelbtame komentare „Palaidokite mane, bet ne sporto salėje“.
Ravatn mano, jog problema yra tai, kad nėra daug neutralių nekrikščioniškų laidojimo galimybių. Miestuose yra per mažai galimybių, o kaimuose visoje Norvegijoje jų dažniausiai nėra, todėl dažnai laidojama bažnyčiose. Tačiau išsinuomoti bažnyčią be kunigo neįmanoma. Norvegijos Liuteronų Bažnyčioje bažnyčią galima naudoti tik krikščioniškiems susirinkimams. Ir tai, pasak Ravatn, yra problema.
„Manau, kad daugelis žmonių mano, jog būtų visiškai gerai, jei būtų laidojama bažnyčioje, tačiau idealiu atveju tai turėtų vykti be kunigo. Kalbėdami apie Jėzų, rizikuojame, kad liūdesį pakeis susierzinimas“, – sako ji. Autorė pabrėžia, kad yra daug gerų kunigų. Taip pat ji baiminasi, kad kai kurie kunigai pamatę, jog per laidotuves bažnyčios salė pilna, pasinaudos proga pakalbėti apie Jėzų.
kalbėdami apie jėzų, rizikuojame, kad liūdesį pakeis susierzinimas.
Guri Melby (Guri Melbi), kuri yra Liberalų partijos lyderė, pritaria autorei Ravatn. Ji siūlo, kad bažnyčiose galėtų lankytis nekrikščionys. „Jei bažnyčių pastatams išlaikyti naudojame bendruomenės išteklius, prasminga juos panaudoti geruoju“.
Ištekliai, apie kuriuos kalba Melby, yra mokesčių mokėtojų pinigai, kuriuos Norvegijos parlamentas nusprendė panaudoti senesnių bažnyčių pastatų renovacijai. „Norime, kad nekrikščioniškos laidotuvės būtų prieinamesnės žmonėms. Ypač rajonuose, kur sporto salė yra alternatyva“, – sako Melby.
Bažnyčios neįtikina idėja bažnyčios pastatus naudoti kaip neutralius laidojimo namus. „Manau, kad negražu įsibrauti į religinės bendruomenės, kuriai nepriklausai, patalpas ir sakyti, kad nori jomis naudotis“, – sako Stiklestado pastorius Gustavas Danielsenas. „Man tai atrodo šiek tiek nepagarbus elgesys su bažnyčia.“
negražu įsibrauti į religinės bendruomenės, kuriai priklausai, patalpas ir sakyti, kad nori jomis naudotis.
Nidaros vyskupijos, priklausančios liuteronų bažnyčiai, vyskupas Herborg Finnset (Herborgas Finsetas) taip pat nėra patenkintas šia idėja. Jis tvirtina, kad bažnyčios turėtų būti naudojamos tik krikščioniškoms apeigoms. „Bažnyčios yra šventos erdvės su krikščioniškais simboliais“, – pabrėžia jis.
„Argumentas, kad mokesčių mokėtojų pinigai turėtų reikšti, jog visi turi vienodas teises į bažnyčią nėra pagrįstas. Šios bažnyčios ir taip yra naudingos mokesčių mokėtojams. Galbūt jos ne visiems mokesčių mokėtojams teikia vienodą naudą, tačiau geros būklės bažnyčios yra kultūros paminklai, kuriais naudojasi visi“, – teigė vyskupas Finnset.
