REIKALINGA JŪSŲ PARAMA

Niujorko kardinolas apie religijos laisvę: žmonės turi teisę laisvai praktikuoti savo tikėjimą

Niujorko (JAV) arkivyskupas emeritas kardinolas Timothy Dolanas (Timotis Dolanas) sako dabar esąs „dvasinis senelis“ Niujorko žmonėms.

„Iš kunigystės ar vyskupystės niekada nepasitrauki“, – interviu katalikiškos televizijos „EWTN“ laidai „News In Depth“ žurnalistui Markui Ironsui (Markui Aironsui) sakė kardinolas. Pokalbyje jis aptarė artėjančias Jungtinių Valstijų nepriklausomybės 250-ąsias metines, JAV federalinės Imigracijos ir muitinės tarnybos (ICE) veiksmus, katalikus politikus ir žmogaus gyvybės orumą.

Nors jis pasitraukė iš pareigų, kardinolas pabrėžė, kad kunigas ir vyskupas esi „amžinai“. „Esu jūsų dvasinis senelis“, – sakė jis.

Toliau jis tarnaus miestui kaip Niujorko policijos departamento bendras kapelionas kartu su afroamerikiečių evangelikų pastoriumi, A. R. Bernardu, Bruklino Krikščionių kultūros centro įkūrėju ir vadovu.

Apie savo įpėdinį, arkivyskupą Ronaldą Hicksą (Ronaldą Hiksą), kardinolas sakė: „Labai juo žaviuosi“ ir pavadino jį „tikru lobiu“.

Mažiau palankiai jis atsiliepė apie naująjį Niujorko merą Zohraną Mamdanį (Zohraną Mamdanį), nors pripažino, kad kai kuriais klausimais jų pozicijos sutampa.

Kardinolas neslėpė buvęs „supykęs“, kad meras nedalyvavo arkivyskupo Hickso įvesdinimo iškilmėse ir nepakvietė jo į savo inauguraciją. Jo manymu, tai prieštarauja Niujorke vyraujančiai religinei ir tarpkonfesinei santarvei.

„Vienas iš daugelio dalykų, kuriuos myliu Niujorke, yra skirtingų religijų santarvė, – sakė kardinolas. – Mes visi susiburiame, džiaugiamės vieni kitais. Ekumeninis ir tarpreliginis šio miesto gyvenimas yra fenomenalus.“

„Vienas iš daugelio dalykų, kuriuos myliu Niujorke, yra skirtingų religijų santarvė, – sakė kardinolas. – Mes visi susiburiame, džiaugiamės vieni kitais. Ekumeninis ir tarpreliginis šio miesto gyvenimas yra fenomenalus.“

Jis tikėjosi, kad Mamdanis dalyvaus, nes „didelė dalis šio didžiojo miesto gyventojų išpažįsta vieną, šventą, visuotinę ir apaštalinę Katalikų Bažnyčią kaip savo religinę šeimą“. „Bažnyčia turi nepaprastai svarbų vaidmenį šio didmiesčio visuomeniniame gyvenime“, – pridūrė jis.

Kardinolas taip pat pasakojo, kad kartu su evangelikų pamokslininku Franklinu Grahamu (Franklinu Greimu), JAV Religijos laisvės komisijos nariu ir velionio evangelisto Billy Grahamo (Bilio Greimo) sūnumi, ėmėsi veiksmų dėl imigracijos kontrolės operacijų, siekdami apginti religijos laisvę ir tikinčiųjų galimybę lankyti pamaldas.

Pasak Dolano, jie buvo labai sunerimę, kai ICE pareigūnai pradėjo rodytis Niujorko arkivyskupijos bažnyčiose. „ICE sekmadieniais atvykdavo į Mišias sunkvežimiais ir automobiliais, ir žmonės neateidavo“, – kalbėjo jis, pavadindamas tai religijos laisvės pažeidimu.

„ICE sekmadieniais atvykdavo į Mišias sunkvežimiais ir automobiliais, ir žmonės neateidavo“, – KALBĖJO DOLANAS, pavadindamas tai religijos laisvės pažeidimu.

„Žmonės turi teisę garbinti Dievą. Federalinė valdžia negali to trukdyti ar persekioti – o jie tai darė“, – teigė kardinolas. Jis ir Grahamas susitiko su Niujorko ICE direktoriumi, kuris, anot Dolano, patikino: „Mes to čia nedarysime.“

Tačiau ne visi bandymai paveikti valdžią buvo sėkmingi. Kardinolas atvirai priešinosi neseniai priimtam gydytojo asistuojamos savižudybės įstatymui ir asmeniškai kalbėjosi su Niujorko gubernatore Kathy Hochul (Keti Hokul), praktikuojančia katalike. Vis dėlto šį mėnesį ji pasirašė įstatymą.

„Nesistebiu, – sakė kardinolas apie įstatymo priėmimą. – Kodėl abortų sostinė Jungtinėse Valstijose, o gal ir pasaulyje, Niujorkas, neturėtų tapti ir eutanazijos sostine?“

Jis pabrėžė, kad jei žmogaus gyvybė laikoma menkaverte ir negerbiamas jos šventumas – ypač pažeidžiamiausiais momentais, kūdikiui motinos įsčiose ar senolei paliatyviosios slaugos įstaigoje (hospise) – tai neturėtų stebinti.

„Jei žmogaus gyvybė laikoma našta, jei jos vertė matuojama tik naudingumu ar produktyvumu, jei ji tampa nepatogi, tuomet turime rimtų problemų. Kodėl turime šaudynes? Kodėl turime smurtą gatvėse? Nes žmogaus gyvybė tapo tokia pigi“, – sakė jis.

Paklaustas apie „skandalą“, kai katalikai politikai remia Bažnyčios mokymui prieštaraujančią politiką, kardinolas priminė, kad katalikų moralinis mokymas grindžiamas prigimtiniu įstatymu ir žmogaus protu.

„Gali būti dar skaudžiau, kai įsipareigojęs katalikas užima tikėjimui prieštaraujančią poziciją. Tačiau katalikiškos pozicijos yra tokios, nes jos remiasi žmogaus protu, žmogaus asmens integralumu ir Dievo apreiškimu prigimtiniame įstatyme“, – sakė jis.

Apskritai apie politikus kardinolas pažymėjo, kad „nė vienas politikas nėra tobulas, kai kalbama apie visišką jų vertybių suderinamumą su Evangelija, kurią Bažnyčia ištikimai skelbia jau 2000 metų“.

„Katalikai yra išsilavinę, pasiturintys, užima vadovaujančias, atsakingas ir tarnystės pozicijas mūsų bendruomenėse, aktyviai dalyvauja valdžioje. Tai būdai, kuriais mūsų katalikiškos vertybės gali daryti įtaką mūsų mylimai šaliai. O pradžioje taip tikrai nebuvo“, – KALBĖJO DVASININKAS.

Vis dėlto Dolanas mato vilties ženklų augančioje katalikų įtakoje Jungtinėse Valstijose nuo pat šalies įkūrimo.

„Katalikai yra išsilavinę, pasiturintys, užima vadovaujančias, atsakingas ir tarnystės pozicijas mūsų bendruomenėse, aktyviai dalyvauja valdžioje. Tai būdai, kuriais mūsų katalikiškos vertybės gali daryti įtaką mūsų mylimai šaliai. O pradžioje taip tikrai nebuvo“, – sakė jis.

Pasak kardinolo, „katalikiškos vertybės ir amerikietiškos vertybės yra labai panašios“ – nuo Biblijos ir maldos iki tikėjimo bei religijos laisvės.

„Ir katalikiškos, ir amerikietiškos vertybės pabrėžia tikėjimą viena Dievo valdoma tauta, šeimos vaidmenį, subsidiarumo principą, demokratijos galią ir bendrojo gėrio apsaugą. Tai katalikiškos vertybės – ir amerikietiškos vertybės“, – aiškino dvasininkas.

Tačiau jis įspėjo apie pavojų pernelyg prisitaikyti prie vyraujančios kultūros. „Kuo labiau prisitaikome prie aplink mus esančios kultūros, tuo labiau kartais nutolstame nuo savo katalikiškų įsitikinimų“, – sakė Dolanas.

„Nors norime priimti tai, kas gera Amerikos kultūroje, žinome, kad tam tikra prasme einame prieš vyraujančias kultūros tendencijas. Kodėl? Nes mūsų tikroji pilietybė yra danguje. O Jėzus sako: Mano karalystė ne iš šio pasaulio.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

REKOMENDUOJAME

Patreon paramos skydelis

REKLAMA

Patreon paramos skydelis

PARAMA

Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Paypal paramos skydelis
banko paramos skydelis

NAUJAUSI

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte