Padėtis Nikaragvoje dar labiau pablogėjo: Leono vyskupijoje uždraustos pastoracinės misijos, o Managvoje ir kituose miestuose sugriežtinti Katalikų Bažnyčios renginių ribojimai. Apie tai vasario 10 d. naujienų agentūrai „ACI Prensa“ sakė tremtyje gyvenanti Nikaragvos tyrėja ir ataskaitos „Nicaragua: A Persecuted Church“ (liet. „Nikaragva: persekiojama Bažnyčia“) autorė Martha Patricia Molina (Marta Patrisija Molina).
Pasak jos, prezidento Danielio Ortegos (Danielis Ortega) ir jo žmonos bei vadinamosios bendraprezidentės Rosario Murillo (Rosarijo Muriljo) režimas viešai kalba apie „susitaikymą ir meilę“, tačiau realūs veiksmai šiems pareiškimams prieštarauja. „Jie bijo žmonių tikėjimo ir meilės Dievui“, – pabrėžė tyrėja.
2025 m. rugpjūtį paskelbtoje naujausioje ataskaitos dalyje nurodoma, kad nuo 2018 m. režimas įvykdė 1 070 išpuolių prieš Katalikų Bažnyčią ir uždraudė 16 500 procesijų. Šie skaičiai, anot Molinos, nuolat auga. Kai kuriais atvejais policija net išvesdavo kunigus iš religinių apeigų ar Mišių, kad juos pagąsdintų, nepaisydama, ar tuo metu aukojamos Mišios.
Kunigai jau anksčiau buvo griežtai kontroliuojami: jie privalėjo teikti savaitines veiklos ataskaitas, kai kuriems buvo reikalaujama parodyti mobiliuosius telefonus ir atskleisti, su kuo palaiko ryšius.
Uždraustos pastoracinės misijos Leono vyskupijoje
Sausio 21 d. Molina socialiniame tinkle „X“ pranešė, kad režimas uždraudė pastoracines misijas Leono vyskupijoje, apimančioje Leono ir Činandegos departamentus. Vyskupijai vadovauja vyskupas Rene Sandigo (Renė Sandigas) – vienintelis Nikaragvos ganytojas, dalyvavęs 2021 m. prezidento rinkimuose, kuriuos tarptautiniai stebėtojai pavadino farsais.
Dvasininkams buvo nurodyta „tvarkytis savo reikalus patalpose“ ir likti „savo parapijose“. Tai faktiškai reiškia draudimą vykdyti misiją – nešti Dievo Žodį iš namų į namus.
Draudžiamos tradicinės šventės ir pamaldos
Nikaragvos laisvės fondo prezidentas Felixas Maradiaga (Feliksas Maradiaga) perspėjo, kad režimas jau neapsiriboja dvasininkų persekiojimu ar procesijų atšaukimu, bet siekia nutildyti tikėjimą kasdieniame gyvenime ir bausti bet kokią nekontroliuojamą dvasinę raišką. Pats Maradiaga 2021 m. buvo suimtas, beveik dvejus metus kalintas ir 2023 m. deportuotas į Jungtines Amerikos Valstijas.
Tyrėja taip pat pažymėjo, kad procesijos Nikaragvoje draudžiamos nuo 2022 m., o 2026 m. šios religinės veiklos vėl uždraustos. Ypač simbolinis yra draudimas rengti Diriambos mieste vykstančią tradicinę „Šventųjų susitikimo“ šventę šv. Sebastijono garbei – šventųjų atvaizdus leidžiama išnešti tik į bažnyčios šventorių.
Panašiai buvo apribota ir Švč. Mergelės Marijos Apsivalymo (Grabnyčių) šventė Managvoje – ji apsiribojo tik pamaldomis bažnyčios viduje, siekiant išvengti didesnio tikinčiųjų susibūrimo. Be to, pirmą kartą atšaukta ir tradicinė Šv. Jono Krikštytojo, Šv. Morkaus bei Šv. Jokūbo procesija Nekaltojo Prasidėjimo parapijoje La Konsepsjono miestelyje.
Procesijos – tik su policijos palyda
Tremtyje jau daugiau nei ketverius metus gyvenantis kunigas Edwingas Romanas (Edvingas Romanas) teigė, kad religinės veiklos vyksta policijos ir civiliais drabužiais vilkinčių sukarintų asmenų priežiūroje. Šventieji atvaizdai nebe nešami tikinčiųjų rankose, bet vežami automobiliais su policijos palyda, kad žmonės jų negalėtų nešti procesijose.
Pasak jo, valdžia bijo net religinių minių, galinčių užpildyti miestų gatves. Nepaisant to, žmonės laikosi tikėjimo ir viliasi savo globėjų užtarimo.
„Dvasinė kova“ ir viltis
Buvęs Nikaragvos ambasadorius Amerikos valstybių organizacijoje Arturo McFieldsas Yescas (Artūras Makfildsas Jeskas) teigė, kad šalis išgyvena „dvasinę kovą“, kuri žemiškoje plotmėje reiškiasi represijomis, persekiojimu, cenzūra ir sekimu.
Jo teigimu, režimo priešiškumas nukreiptas prieš žmonių tikėjimą – tiek katalikų, tiek evangelikų bendruomenes, nes valdžia suvokia, kad tikėjimas Dievu yra stipresnis už bet kokias žemiškas grėsmes.
Tuo metu Managvos vyskupas augziliaras Silvio Baezas (Silvijus Baesas), taip pat gyvenantis tremtyje, vasario 8 d. Mišiose Majamyje ragino tikinčiuosius būti „žemės druska ir pasaulio šviesa“, demaskuoti „despotiškos ir žiaurios valdžios tamsą“ ir liudyti Evangeliją net tada, kai pasaulis atrodo paskendęs tamsoje.
