Krikščionys smerkia Nikaragvos vyriausybės vykdomą vadovų ir misionierių persekiojimą, baimindamiesi poveikio jų socialinei ir dvasinei veiklai, praneša “Evangelical Focus”.
Nuo 2018 m. balandžio Nikaragva išgyvena gilią politinę, socialinę ir laisvių krizę, kuri dar labiau paaštrėjo po ginčytinų 2021 m. lapkričio 7 d. rinkimų, kai penktai prezidento kadencijai buvo perrinktas Danielis Ortega.
Ortegos žmona Rosario Murillo buvo Nikaragvos viceprezidentė per paskutines keturias jo kadencijas. Pagrindiniai jų konkurentai yra kalėjime arba tremtyje.
Vykdydama politiką, kuria siekiama sunaikinti ne tik disidentus, bet ir visas Nikaragvos visuomenę vienijančias organizacijas, vyriausybė ne tik kovoja su Katalikų Bažnyčia, bet ir uždarė daug organizacijų, o jų turtą pasiliko sau. Buvo persekiojami ir evangliniai krikščionys.
Vasario 26 d. režimas uždarė dar vieną universitetą (Unacad) ir 13 asociacijų (kelios iš jų – evangelinės). Įskaitant šiuos uždarymus, nuo 2018 m. balandžio mėn. prasidėjusių visuotinių protestų buvo likviduota daugiau kaip 3 550 organizacijų, daugelis jų – evangelinių.
Johnas Brittonas Hancockas, Nikaragvos režimo ieškomas Šiaurės Amerikos misionierius, yra organizacijos Mountain Gateway Ministries direktorius. Duodamas interviu Lotynų Amerikos naujienų svetainei “Evangelico Digital”, jis teigė, kad “šiuo metu kalėjime yra šimtas pastorių”.
Pasak buvusio politinio kalinio ir tremtinio Juano Sebastiano Chamorro, “diktatūra savo religinį persekiojimą nukreipia ir prieš evangelikus. Tai sunkios dienos evangelikų pastoriams ir misionieriams”.
“Religinio persekiojimo centre yra Katalikų Bažnyčia, tačiau tiesa, kad mūsų broliai ir seserys evangelikai patiria persekiojimą, kurio liudininkais esame mes”, – pridūrė Chamorro.
Organizacija Open Door 2024 m. pasaulio sąraše Nikaragvą įrašė 30 numeriu, teigdama, kad “priešiškumas krikščionims Nikaragvoje vis didėja, o tie, kurie priešinasi prezidentui Ortegai ir jo vyriausybei, laikomi destabilizacijos agentais”.
“Padėtis smarkiai pablogėjo nuo 2018 m., kai šalyje prasidėjo plataus masto protestai prieš diktatorišką režimą. Krikščionys buvo tarp tų, kurie kėlė balsą, tačiau tai kainavo brangiai”, – teigiama ataskaitoje.
Viena iš labiausiai nuskambėjusių bylų buvo Mountain Gateway Ministries, kurią Ortegos režimas kaltina pinigų plovimu, o tai, pasak politinių oponentų, yra paprasčiausias religinis persekiojimas.
Teisininkė ir tyrėja Martha Patricia Molina sakė, kad “nemano, jog tai susiję su pinigų plovimu. Ši bažnyčia Nikaragvoje veikia nuo 2013 m., kodėl reikia laukti 10 metų, kad būtų pradėtas pinigų plovimo tyrimas?”
Neįprasta, kad provyriausybinė žiniasklaida plačiai nušvietė Mountain Gateway veiklą, reklamuodama įvairias “Gerosios naujienos” evangelizavimo kampanijas.
Režimas nekontroliavo, kas vyksta renginiuose ir koncertuose, kuriuos jau kelerius metus organizuoja ši tarnyba.
Tačiau juodi debesys atslinko, kai praėjusių metų lapkričio 10 ir 11 d. įvyko didelis renginys “Didžioji evangelizacinė kampanija “Geroji Naujiena Nikaragvai 2023”. Tai buvo atgimimo, šlovinimo ir evangelizacijos naktis, kurią rėmė 1 300 bažnyčių iš beveik visų evangelinių denominacijų. Apskaičiuota, kad renginyje dalyvavo apie 200 000 žmonių, kas galėjo nepatikti režimui.
Kita priežastis, kelianti nerimą vyriausybei, gali būti tai, kad Mountain Gateway Ministries neša Evangelijos žinią ir vykdo socialinę pagalbą kaimo bendruomenėms, darydama poveikį tikinčiųjų bendruomenėms įvairiose savivaldybėse.
Praėjusiais metais valdžios institucijos pradėjo tyrimą dėl dvylikos nikaragviečių ir trijų misionierių iš JAV dėl įtarimo pinigų plovimu.
