Majamio arkivyskupas mons. Thomas Wenski (Tomas Venskis) ir JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas Christopheris Landau (Kristoferis Landau) išreiškė susirūpinimą dėl Bažnyčios padėties Nikaragvoje, kur Didžiosios savaitės metu ji patiria Danielio Ortegos ir Rosario Murillo diktatūros persekiojimą.
Kovo 31 dieną Švč. Mergelės Marijos katedroje aukodamas Krizmos Mišias arkivyskupas pabrėžė, kad „šiandien mūsų bendruomenėse ir parapijose esame apsupti žmonių, kuriems labai reikia Gerųjų naujienų“, turėdamas omenyje masinės deportacijos politiką, kuri paveikia „mūsų brolius ir seseris haitiečius, venesueliečius, nikaragviečius“ ir kubiečius, tarp kitų.
Apgailestavęs dėl smurto Haityje ir represijų Kuboje, arkivyskupas taip pat atkreipė dėmesį į sudėtingą Nikaragvos katalikų padėtį. „Nikaragvoje, šalyje, kuri pastaraisiais metais iš šalies išvijo daugiau nei 300 vyskupų, kunigų, seminaristų ir vienuolių, režimas uždraudė kunigų šventimus keturiose vyskupijose“, – sakė jis.
Šių metų vasarį iš šalies buvo priverstas išvykti Leono vyskupijos kunigas Jose Concepcionas Reyesas Mairena (Chosė Konsepsjonas Rejesas Mairena), ir bendras priverstinai iš Nikaragvos išvykusių dvasininkų skaičius išaugo iki 309.
Be to, diktatūra uždraudė kunigų ir diakonų šventimus keturiose vyskupijose, kurių vyskupai yra tremtyje: Matagalpos, Estelio, Siunos ir Jinotegos. Šiose vyskupijose taip pat nevyksta Krizmos Mišios, per kurias šventinamas aliejus, naudojamas sakramentams.
Savo homilijoje arkiv. Wenski pabrėžė, kad šiandienos pasauliui „labai reikia gerųjų naujienų“, ir paragino ruoštis „Velykų tridieniui – mūsų Viešpaties kančios, mirties ir prisikėlimo minėjimui“, primindamas, kad „negalime žvelgti į nukryžiuotą Kristų nematydami tų, kurie yra nukryžiuoti mūsų akivaizdoje, ir neatpažindami Jo juose“.
„Labai pranašiška homilija“
„Man tai pasirodė labai pranašiška homilija, ginanti Bažnyčios laisvę skelbti Evangeliją laikais, kai kai kurie renkasi tylėti“, – ACI Prensa sakė Nikaragvos kunigas Edwingas Romanas (Edvinas Romanas), šiuo metu tremtyje esantis ir Majamio Šv. Agotos parapijos vikaras.
Anot jo, arkiv. Wenski homilija buvo „drąsi, savalaikė ir esmiškai ganytojiška bei artima tuo metu, kai Bažnyčia Nikaragvoje, kaip ir visi nikaragviečiai, patiria represijas“.
„Kaip tremtyje esantis Nikaragvos kunigas vertinu ir dėkoju, kad tokio rango ganytojas tokioje svarbioje šventėje, kaip Krizmos Mišios Didžiosios savaitės metu, paminėjo mūsų kenčiančią tautą ir laisvės trokštančią Bažnyčią“, – pabrėžė kunigas.
„Kaip tremtyje esantis Nikaragvos kunigas vertinu ir dėkoju, kad tokio rango ganytojas tokioje svarbioje šventėje, kaip Krizmos Mišios Didžiosios savaitės metu, paminėjo mūsų kenčiančią tautą ir laisvės trokštančią Bažnyčią“, – pabrėžė kunigas.
„Ačiū, arkiv. Wenski, už jūsų pranašišką liudijimą ir artumą Nikaragvai. Jūsų arkivyskupija tapo prieglobsčiu mums ir vyskupui Silvio Baezui (Silvijui Baesui)“, – pridūrė jis.
Krizmos Mišiose taip pat dalyvavo Managvos arkivyskupijos vyskupas augziliaras Silvio Baezas (Silvijus Baesas), kuris 2019 metais buvo priverstas palikti Nikaragvą ir išvyko į tremtį. 2025 metų rugpjūtį, apsilankęs Vatikane pas popiežių Leoną XIV, jis buvo patvirtintas eiti pareigas. Šiuo metu jis aukoja Mišias ir tarnauja bendruomenei toje pačioje Šv. Agotos parapijoje Majamyje.
Kun. E. Romanas nurodė, kad iš viso Krizmos Mišiose dalyvavo keturi tremtyje esantys Nikaragvos kunigai, įskaitant jį ir kun. Marcosą Somarribą (Markosą Somaribą), taip pat dar šeši kunigai, į JAV atvykę vaikystėje ar jaunystėje, ir vienas diakonas, netrukus tapsiantis kunigu – visi Nikaragvos kilmės.
Religijos laisvė Nikaragvoje
Tą pačią kovo 31 dieną JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas Christopheris Landau socialiniame tinkle „X“ parašė, kad per Didžiąją savaitę „visoje Lotynų Amerikoje žmonės renkasi gatvėse išpažinti savo tikėjimą ir minėti Kristaus kančią. Tačiau dar vienus metus Ortegos ir Murillo diktatūra neleidžia Nikaragvos žmonėms to daryti“.
Anot jo, tai vyksta „draudžiant viešas procesijas. Nikaragva istoriškai buvo viena iš gražiausių ir žymiausių procesijų vietų regione (pavyzdžiui, Granadoje ir Leone), ir aš laukiu dienos, kai mūsų draugai nikaragviečiai atgaus savo tikėjimo laisvę“.
Tyrėja ir ataskaitos „Nicaragua: Una Iglesia perseguida“ („Nikaragva: persekiojama Bažnyčia“) autorė Martha Patricia Molina (Marta Patrisija Molina) dokumentuoja tūkstančius procesijų ir viešų religinių renginių, kuriuos pastaraisiais metais uždraudė režimas – ir tai tęsiasi ir šią Didžiąją savaitę.
