Ak, tie tamsūs neišsilavinę piliečiai – kad ir kiek specialistai jiems aiškintų, kad ir kiek dėstytų politologijos pagrindus, realybę vis tiek suvokia buitiškai, primityviai, tiki pačių prasimanytais ar išmanių manipuliatorių įsiūlytais mitais, skelia tą realybę į juoda ir balta: provincija vs sostinė, kaimas vs didmiestis, runkeliai vs elitas, išsilavinę -vakcinuoti vs tamsuoliai – antivakseriai, pirmoji Lietuva vs antroji… Supaprastina viską, dievaž, kokie tamsūs!
Visai ne Imperatoriui ištikimi pagrindinių portalų apžvalgininkai, ne valstybės lėšomis valstybiniame universitete ruošti influenceriai, ne samdyti elfai, ne sociologų apklausos, ne pozicijos politikai ir ne politologai (įskaitant parafrazuojamąjį, į kurį pateikta nuoroda aukščiau) šia perskyra žongliruoja kasdien, o žmonės patys susigalvojo – iš kvailumo: nesuprasti jiems, tokiems, sudėtingesnių darinių nei dvinariai, kur jau ten iki mokslinio pasaulėvaizdžio – lieka tenkintis mitiniu, kur arba – arba, šviesa arba tamsa. Liūdna…
Požiūris, „pagal kurį politikoje priešinamas elitas ir žmonės (liaudis)“, yra populistinis, sako mums Mažvydas Jastramskis, nes iš tiesų jokių „elitų“ ar jiems save priskiriančių juk nėra – kaip ir tų, pravardžiuojamų „liaudimi“, kaip ir antagonizmo tarp vienaip ar kitaip save ir ne save identifikuojančių grupių, kaip ir pačių grupių (jei, tarkime, eilinis mokytojas laiko save elitu, nebūdamas toks nei išsilavinimu, nei turtu, tai juk kažkaip įrodo, kad „elito“ vardu nevyksta jokios realios poliarizacijos visuomenėje, argi ne?) – tik populistai tyčia skaldo, apeliuodami į nesamą sentimentą.
Norėčiau šia proga populistų sąrašo – galiu užversti kasdienėmis LRT žurnalistų, Premjerės, ministrų ir šviesuomenės mylimų apžvalgininkų citatomis, liudijančiomis patį neproblemiškiausią tapatinimąsi su „šviesa“, „liaudžiai“ priskirtą nedarymą skirtumo tarp politinio, kultūrinio ir ekonominio elito (frazę „išsilavinę aukštesnių pajamų gyventojai besąlygiškai remia Vyriausybę“ galima aptikti jų komunikacijoje nuolat, bet dar nė karto nemačiau išskaidyta, kiek iš tų „išsilavinusių“ yra kultūrinė, kiek – ekonominė, o kiek – politinė grietinėlė, kaip ir skirties tarp „aukštesnio išsilavinimo“ ir „aukštesnių pajamų“.
frazę „išsilavinę aukštesnių pajamų gyventojai besąlygiškai remia Vyriausybę“ galima aptikti jų komunikacijoje nuolat.
Kyla netgi keistokas įtarimas, jog beelfinant užsidirbtas pajamas jie visiškai nuoširdžiai laiko išsilavinimo indikacija. Ir jaučia pačią gryniausią panieką ten apačioje, po jų kojomis, provincijoje tvyrančiai „tamsai“. Nejau tai jie – populistai? Nejau juos palaiko ir mėgsta „tamsuomenė“ (juk tai šito siekiant ir tampama populistu – idant suviliotum naivius negudriuosius)?
Ne, nepalaiko, ne, nemėgsta. Tai gal, horribile dictu, jie patys, šie apžvalgininkai, šis politinis (apaugęs kultūriniu) elitas ir jo politologai ir yra vienintelė bei tikroji tamsuomenė, projektuojanti save į kitą? Ką, beje, patvirtintų ir žodžio „mitas“ vartojimas: kaip sinonimą „vaikiškai kvailystei“, „nesąmonei“ jį vartoja būtent tik menko išsilavinimo asmenys, kuriems „mitas“ reiškia „ką doroja faktų tikrintojai“, „mokslas“ – tiesą, „filosofija“ – tuščius svaičiojimus, o „akropolis“ – parduotuvę.
Ničniekam nereikia įrodinėti, jog „dvi Lietuvos“ – dirbtinė propagandema, kad „elitas“ neretai neelitiškas, „tamsuomenė“ – ne tamsi, „šviesuomenė“ – nebūtinai šviesi, nebūtinai mieste ir nebūtinai turtinga: niekas tuo netiki, išskyrus the other supposed to believe, sugalvotą politologų. Apie „antrąją Lietuvą“ kalbame būtent šiame kontekste, ironiškai (pagauname ir metame kvailą klišę jums atgal: skiriamės ne išsilavinimu, profesija, pajamomis, gyvenama vieta, požiūriu į sovietmetį ar LGBT, simpatija politinei kairei ar amžiumi – skiriamės turėjimu sąžinės, teisingumo jausmu ir atsparumu propagandai) – to nesuprasti galima arba tyčia, na, arba autoriaus kognityvinės kompetencijos tikrai ne tik ne elitinės, bet netgi žemesnės už vidutines…
