Ministrų kabinetas trečiadienį nutarė reorganizuoti Kultūros paveldo centrą, jo funkcijas perduodant kitoms jau veikiančioms institucijoms.
Pagal priimtą nutarimą, Kultūros paveldo centro teises ir pareigas perims Kultūros paveldo departamentas (KPD) bei Kultūros infrastruktūros centras.
KPD rinks, kaups, tikslins ir sistemins duomenis apie kultūros paveldą, atliks istorinius tyrimus, išskyrus žvalgomuosius ir detaliuosius archeologinius tyrimus, tvarkys ir rengs su tuo susijusius dokumentus bei informaciją, vykdys specialiosios paveldosaugos bibliotekos veiklą.
Kultūros infrastruktūros centras atliks fizinius – cheminius ir biologinius – tyrimus, susijusius su kultūros paveldu, kaups ir tvarkys su tuo susijusią informaciją.
Kultūros ministerijos Vyriausybei pateiktoje medžiagoje nurodoma, kad Kultūros paveldo centro funkcijos iš dalies dubliuojasi su kitų institucijų veikla. Be to, per pastaruosius trejus metus centras neparengė nė vieno istorinės-meninės raidos tyrimo, vykdyti tik detalieji tyrimai.
„Vertinimo tarybų aktų projektus centras rengia neįvertindamas ekonominio ir socialinio konteksto, galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, savivaldybių strateginių planų, teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir tai dažnu atveju iššaukia teisminius ginčus“, – rašoma Kultūros ministerijos teikime.
Anot jo, taip pat neįvertinamos paveldo objektų valdytojų galimybės užtikrinti deramą jų priežiūrą bei investuoti į tvarkybą, pritaikymo galimybės.
Mato grėsmę skaidrumui
Kultūros paveldo centro naikinimui nepritarė kelios kultūros organizacijos, tarp jų – Valstybinė kultūros paveldo komisija, „ICOMOS Lietuva“.
„ICOMOS Lietuva“ valdybos pirmininkas Dainius Elertas siūlė Vyriausybei nepriimti ir nesvarstyti pateikto projekto, nes „toks sprendimas turėtų būti priimtas tik visapusiškai jį apsvarsčius ir su visuomene išdiskutavus galimas tokio veikimo pasekmes“.
Komisijos teigimu, panaikinus centrą gali kristi kultūros paveldo apskaitos kokybė, kilti pavojus paveldo tyrimų objektyvumui, sumažės skaidrumo šiuose procesuose
Valstybinė kultūros paveldo komisija atkreipė dėmesį, kad minėtame centre dirba paveldo objektų apskaitą vykdantys specialistai, kurių specialiųjų kompetencijų neugdo nei KPD, nei Kultūros infrastruktūros centras.
Komisijos teigimu, panaikinus centrą gali kristi kultūros paveldo apskaitos kokybė, kilti pavojus paveldo tyrimų objektyvumui, sumažės skaidrumo šiuose procesuose.
Lietuvos dailės istorikų draugija taip pat pabrėžė grėsmę skaidrumui.
„Siūlomas pertvarkos modelis pažeidžia skaidrios veiklos principus, kai apskaitos, tvarkybos ir kontrolės viešojo administravimo, šiuo atveju net tyrimų ir apskaitos dokumentacijos rengimo veiklos koncentruojamos vienoje viešojo administravimo institucijoje – departamente“, – teigiama jų rašte.
Pasak draugijos, sprendimas parengtas „skubotai, viešai neaptarus ir neišdiskutavus su kultūros paveldo ekspertais, mokslo bendruomene ir visuomene“.
Žada vykdyti funkcijas
Atsakydamas į šiuos priekaištus kultūros viceministras Rimantas Mikaitis teigė, kad sprendimu siekiama optimizuoti ir efektyvinti kultūros paveldo valdyseną.
„Atkreipiame dėmesį, kad Kultūros paveldo centro planuojamas išskaidymas nereiškia esamos veiklos panaikinimo. (…) planuojama pertvarka neigiamo poveikio kultūros paveldo apsaugai nesukels, nes visos centro funkcijos bus toliau vykdomos, o ilgi, sudėtingi ir neracionalūs kultūros paveldo apskaitos procesai bus sumažinti vienoje institucijoje sutelkus visiems apskaitos proceso etapams reikalingas kompetencijas, kartu šį procesą efektyvinant ir sudarant prielaidas geresniam paveldo apsaugos administravimui“, – nurodoma viceministro pasirašytame rašte.
Kultūros paveldo centre šiuo metu dirba 67 darbuotojai.
Kultūros ministerijos duomenimis, pertvarkos metu gali būti atsisakyta iki 11 pareigybių.
Tuo metu KPD pareigybių skaičius turėtų padidėti nuo 123 iki 182, Kultūros infrastruktūros centre – nuo 50 iki 57.
Kultūros paveldo centras įkurtas 1991 metais, tuomet jis vadinosi Lietuvos kultūros paveldo mokslinis centras.
Įstaiga ne kartą struktūriškai keitėsi, bet pagrindinė jos veiklos sritis liko kultūros paveldo paieška, jo inventorizavimas, moksliniai tyrimai, teikimas įrašyti į kultūros paminklų sąrašus ar į Kultūros vertybių registrą.
