Naujas tyrimas atskleidė, kad egzistuoja ryšys tarp didelio valdžios korupcijos lygio ir didesnio krikščionių bendruomenių persekiojimo keliose šalyse. Ataskaitoje pabrėžiama, kad būtina imtis bendrų tarptautinių veiksmų, ir nurodoma, kad korupcija valdžios institucijose yra tiesiogiai susijusi su krikščionis diskriminuojančia politika.
JAV įsikūrusi persekiojimo stebėjimo organizacija „International Christian Concern“ šį mėnesį paskelbė ataskaitą pavadinimu „Korupcija ir krikščionių persekiojimas“. Joje nurodoma, kad korumpuotos vyriausybės dažnai nesugeba apsaugoti mažumų teisių, todėl krikščionių persekiojimas ignoruojamas arba tyliai remiamas.
Ataskaita patvirtina įvairius tyrimus, įskaitant „Transparency International“, siekiančios kovoti su pasauline korupcija ir apibrėžia ją kaip piktnaudžiavimą viešąja valdžia siekiant asmeninės naudos, ataskaitas. „International Christian Concern“ teigia, kad tai, jog šalyse, kuriose korupcijos lygis aukštas, taip pat vyksta didelis krikščionių persekiojimas, nėra tik atsitiktinumas.
„International Christian Concern“ teigia, kad tai, jog šalyse, kuriose korupcijos lygis aukštas, taip pat vyksta didelis krikščionių persekiojimas, nėra tik atsitiktinumas.
Ataskaitoje grupė pateikia pavyzdžių iš šalių, pripažintų didžiausiomis krikščionių persekiotojomis.
Joje teigiama, kad Afganistane korupcija yra įsiskverbusi į įvairius sektorius, įskaitant vyriausybę ir teisėsaugą, ir smarkiai kenkia teisinei ir socialinei mažumų apsaugai, taip pat pažymima, kad plačiai paplitusi korupcija leidžia klestėti ekstremistinėms islamo teisės interpretacijoms, dėl kurių atsivertusiems krikščionims kyla didelis pavojus. Jie susiduria su baisiomis pasekmėmis, įskaitant grasinimus mirtimi ir socialinę atskirtį, o korumpuoti pareigūnai dažnai užmerkia akis arba net pritaria tokiems veiksmams.
Nigerijoje korupcija ne tik trukdo ekonominiam vystymuisi, bet ir tiesiogiai veikia krikščionių gyventojų saugumą. Ataskaita teigia, kad korupcija palengvina atsakomybės už smurto veiksmus prieš krikščionis, kurie sudaro beveik 70 proc. visų nužudytųjų dėl religinių priežasčių šalyje, trūkumą. Joje pastebima, kad tokį aplaidumą dažnai lemia vietos pareigūnų ir ekstremistinių grupuočių korupciniai ryšiai.
Panaši situacija susiklostė ir Azerbaidžane, daugiausia musulmoniškoje šalyje, kur praėjusiais metais karinėmis pajėgomis buvo perimta Kalnų Karabacho – regiono, kuriame daugiausia gyvena 120 tūkst. etninių armėnų krikščionių – kontrolė.
Azerbaidžane didelė gyventojų tolerancija korupcijai daro įtaką visiems visuomenės sluoksniams, įskaitant elgesį su religinėmis mažumomis. „Šalies ekonomika, ypač naftos ir dujų pramonė, yra jautri korupcinei praktikai. Pranešama apie plačiai paplitusį valdžios pareigūnų ir verslo elito kronizmą“, – teigiama ataskaitoje.
Joje taip pat priduriama, kad Azerbaidžano gyventojai „toleruoja korupciją“, o paprasti piliečiai, norėdami palenkti įstatymus savo naudai, naudojasi kyšiais. Kaip ir daugelyje kitų šalių, Azerbaidžano konstitucija garantuoja religijos laisvę, tačiau krikščionys susiduria su suvaržymais, smurtu ir bauginimais.
Kaip ir daugelyje kitų šalių, Azerbaidžano konstitucija garantuoja religijos laisvę, tačiau krikščionys susiduria su suvaržymais, smurtu ir bauginimais.
Pakistane empiriniai duomenys rodo, kad korupcija ir religinis persekiojimas daro neigiamą poveikį šalies ekonomikos augimui, sakoma tyrime. Ekonominės pasekmės yra didelės, nes korupcija ir krikščionių persekiojimas kartu mažina ekonominį stabilumą, neskatina užsienio investicijų ir stabdo šalies augimą dėl nestabilumo ir nepasitikėjimo ciklo.
Indijoje hinduistų nacionalistinės ideologijos ir valdžios korupcijos persipynimas skatina religinių mažumų, įskaitant krikščionis, priespaudą. Šis sąmokslas lemia neproporcingai prieš krikščionis nukreiptą politiką ir teisėsaugos praktiką – nuo policijos neveiklumo iki teisinės diskriminacijos, prisidengiant hinduistų kultūrinės viršenybės palaikymu, sakoma tyrime.
Mianmare korupcijos ir religinio persekiojimo derinys pasireiškia sistemine diskriminacija, kurią vykdo tiek vyriausybė, tiek karinės pajėgos. Istorinė ir tebesitęsianti korupcija Mianmaro kolonijinių laikų struktūrose sudaro sąlygas nuolatiniam krikščionių bendruomenių išnaudojimui ir persekiojimui, ypač regionuose, kuriuose vyksta etniniai konfliktai, teigia „International Christian Concern“ .
Panašiai ir Eritrėjoje plačiai paplitusi valdžios pareigūnų korupcija sudarė sąlygas griežtai varžyti religines laisves. Taip teigiama ataskaitoje, kurioje cituojamas JAV Valstybės departamentas (2020). Nurodoma, kad Eritrėjos režimo skaidrumo ir atskaitomybės stoka leido tęsti sunkius žmogaus teisių pažeidimus prieš krikščionis, kurie dažnai laikomi nežmoniškomis sąlygomis be teismo.
Griežtą vyriausybės vykdomą religinės veiklos kontrolę Kinijoje dar labiau apsunkina korupcinė praktika, apimanti visus biurokratijos lygmenis ir sudaranti sąlygas plačiai paplitusiems žmogaus teisių pažeidimams. Ataskaitoje teigiama, kad pareigūnams kylant biurokratiniais laiptais, jų dalyvavimas korupcinėje veikloje didėja. Ypač toje, kuria slopinama neleistina religinė praktika. Dėl korupcijos krikščionys patiria skaudžių padarinių, įskaitant sekimą, savavališką sulaikymą ir griežtas bausmes be tinkamo teismo proceso, nes valstybė siekia pašalinti bet kokią potencialią grėsmę savo valdžiai.
Dėl korupcijos krikščionys patiria skaudžių padarinių, įskaitant sekimą, savavališką sulaikymą ir griežtas bausmes be tinkamo teismo proceso, nes valstybė siekia pašalinti bet kokią potencialią grėsmę savo valdžiai.
Tyrime taip pat minimas valstybės kontroliuojamų naratyvų ir korumpuotos žiniasklaidos praktikos vaidmuo viešojoje netolerancijoje ir krikščionių diskriminacijoje, ypač Artimųjų Rytų šalyse.
„International Christian Concern“ siūlo, kad sprendžiant dvejopus iššūkius – korupciją ir krikščionių persekiojimą – labai svarbus suderintas tarptautinis atsakas.
Organizacija ragina advokatų grupes ir tarptautines organizacijas glaudžiau bendradarbiauti taikant sankcijas korumpuotiems pareigūnams ir režimams, kurie įtvirtina religinį persekiojimą. Grupė taip pat ragina tarptautines partnerystes, kad persekiojamiems asmenims būtų suteiktas prieglobstis ir parama, siekiant sumažinti tiesioginius pavojus, su kuriais jie susiduria, ir kartu spausti jų kilmės šalis imtis reformų.
