Japonija ketvirtadienio popietę nuščiuvo, minėdama 10 metų sukaktį po didžiausios gamtinės katastrofos per šalies naujausių laikų istoriją – galingo žemės drebėjimo, jo sukelto pražūtingo cunamio ir atominės elektrinės avarijos – palikusios šaliai gilią traumą.
Katastrofos, per kurią žuvo arba dingo apie 18,5 tūkst. žmonių, aukos buvo pagerbtos tylos minute visoje šalyje 14 val. 46 min. vietos (7 val. 46 min. Lietuvos) laiku – tuo pačiu paros momentu, kai 2011 metų kovo 11-ąją prie šalies šiaurės rytinės pakrantės prasidėjo 9 balų žemės žemės drebėjimas.
Daugiausiai gyvybių nusinešė milžiniškos bangos, sukeltos vieno stipriausių kada nors užfiksuotų žemės drebėjimų.
Cunamiui sugadinus Fukušimos 1-osios atominės elektrinės aušinimo sistemas išsilydė trijų jos reaktorių aktyviosios zonos. Į aplinką pateko daug radioaktyvių teršalų, todėl kai kurie miestai ir gyvenvietės daugeliui metų tapo netinkami gyventi žmonėms. Savo namus buvo priversti palikti dešimtys tūkstančių gyventojų.
Per ceremoniją Tokijo nacionaliniame teatre imperatorius Naruhito (Naruhitas) sakė, kad „neišdildomas šios tragedijos atminimas“ gyvuoja ir praėjus dešimtmečiui.
„Daugelis nukentėjusiųjų, nors ir patyrę kančių dėl neįsivaizduojamos, milžiniškos žalos, įveikė daugybę sunkumų, padėdami vieni kitiems“, – kalbėjo jis.
Kasmetė atminimo ceremonija vyko dalyvaujant mažiau žmonių nei įprasta, nes sostinėje ir jos apylinkėse tebegalioja ekstremalioji padėtis dėl koronaviruso pandemijos.
Premjeras Yoshihide Suga (Jošihidė Suga) sakė, kad nuo 2011 metų katastrofos nukentėjusių žmonių patiriamus iššūkius dar labiau paaštrino COVID-19 pandemija ir gaivalinės nelaimės, įskaitant šiaurės rytų regione neseniai įvykusį stiprų žemės drebėjimą, laikomą pakartotiniu smūgiu.
Vis dėlto vyriausybės vadovas pabrėžė, kad Japonija visuomet „įveikia kiekvieną krizę drąsa ir viltimi“.
Daug kur šalyje vyko privačios ir viešos atminimo ceremonijos. Gedintys vietos gyventojai dėjo gėles prie kapų ir leido į jūrą laiškus dingusiems artimiesiems.
Fukušimos prefektūros mieste Hisanohamoje anksti ryte 78 metų Toshio Kumaki (Tošijas Kumakis) nuėjo prie didelės apsauginės pajūrio sienos, pastatytos po cunamio, ir ten pasimeldė.
Ohisoje, viename iš šio miesto pakrantės rajonų, apie 60 žmonių žuvo septynių metrų aukščio cunamio bangoms nusiritus į toli į sausumą. Cunamis nušlavė beveik viską, išskyrus vieną mažytę šventyklą.
Prisimindamas šią katastrofą T. Kumaki apsiašarojo. „Buvo išties baisu“, – sakė jis“
Nelaimės 10-ųjų metinių proga Japonija sulaukė pagarbos pareiškimų ir užuojautų iš viso pasaulio. Tarp pasisakiusių apie šią sukaktį buvo ir Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas, ir popmuzikos dainininkė Lady Gaga.
„Žmonės mirė prieš mano akis“
Šią savaitę vėl buvo vykdomos dingusiųjų paieškos, nes artimieji, net ir praėjus dešimtmečiui, nepraranda vilties jų surasti.
Sėkmės tikimybė gali atrodyti menka, tačiau praėjusią savaitę identifikuoti vienos per cunamį dingusios moters palaikai. Katastrofą išgyvenęs sūnus tai apibūdino, kaip galimybę susigyventi su emocijomis ir judėti pirmyn.
Tragedijos Japonijoje metinės minimos likus dviem savaitėms iki olimpinio deglo nešimo estafetės pradžios Fukušimos prefektūroje. Šis žingsnis atspindi pastangas Tokijo vasaros olimpines žaidynes laikyti „Atkūrimo žaidynėmis“.
Nors dėl pasaulį apėmusios COVID-19 pandemijos kyla rizika, jog metams atidėta pernai turėjusi vykti Olimpiada, gali būti nukelta dar kartą, Japonijos vyriausybė ir organizatoriai tikisi, kad estafetė sugrąžins dėmesį į šį regioną.
Prieš dešimtmetį Japonijos rytinėje dalyje įvykusi tragedija suformavo šalies pasirengimą stichinėms nelaimėms, nes daugelis pakrantės miestų ėmė statyti naujas ar aukštesnes apsaugines sienas. Be to, Japonijoje, reguliariai kovojančioje su gaivalinėmis nelaimėmis, pradedant taifūnais ir baigiant žemės drebėjimais, buvo iš naujo apsvarstyti ir patobulinti evakuacijos keliai bei planai.
Nayuta Ganbe (Najuta Ganbė) Sendajuje vykstančiuose renginiuose dažnai pasakoja apie apie nelaimių prevenciją, dalijasi savo patirtimi apie cunamį, tačiau nelaimės metines dažniausiai mini privačiai.
„Tai diena, kai netekau klasės draugų. Žmonės žuvo prieš mano akis. Kovo 11-oji yra diena, kuri, tikiuosi, niekada nepasikartos“, – naujienų agentūrai AFP sakė 21-erių vyras.
Vis dėlto šiemet jis nusprendė dalyvauti metinėms skirtame renginyje, tikėdamasis, jog tai padės įveikti patirtą psichologine trauma.
Dešimtys tūkstančių žmonių, kurie buvo evakuoti baiminantis radiacijos, vis dar gyvena kitur, o maždaug 2 proc. Fukušimos prefektūros draudžiama lankytis žmonėms.
Dauguma Japonijos atominių reaktorių lieka išjungti, o vyriausybės planai atgaivinti branduolinės energetikos sektorių vertinami prieštaringai.
Dvasininkas Akira Sato (Akira Satas), tarnavęs ir keliose bažnyčiose, esančiose vis dar neprieinamose teritorijose aplink Fukušimos atominę elektrinę, katastrofos metinių dieną ketina skirti apmąstymams vienoje iš bažnyčių, kurias teko palikti.
„Kartu su savo žmona tyliai apmąstysiu nelaimės dienas ir pasimelsiu“, – sakė jis.
